BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: 2015-03-23

Šešėliai

2015-03-23

Snaiperių gyvenimą jis pažįsta ne iš nuogirdų…viltys, nusivylimai…buitis…kraujas ir sustingęs priešo žvilgsnis…visai tai yra jo gyvenimas, nes jis - STEBĖTOJAS.

Sausuolis.blogas.lt pristato - ištraukas iš knygos „Šešėliai”.

Sukurta Lietuvoje. Profesionalas-profesionalams ir juos suprantantiems.

Autorius: Stebėtojas

1.0
04:00…į sutartą vietą komanda neatvyko, gavo kontaktą pakeliui, tuo metu sutartoje vietoje sėdėjau ir rūkiau Winston aromatinę cigaretę. Liko tik šešios, reikės pataupyti.
Naktis labai tyli, jokio vėjo, dangus gražus - pilna žvaigždžių. Naktys čia gaivesnės nei Irake ar Afganistane. Laukiu pranešimo, pagal šūvių garsus komanda buvo užklupta maždaug apie 800 m nuo manęs į šiaurę. Jau praėjo 20 min ir gaunu pranešimą:
- Stebėtojas, kur tu?
- Rūkau sutartoje vietoje, girdėjau, kas buvo? Kaip Jūs?
- Viskas gerai, keičiam susitikimo vietą į 1500 m nuo tavęs, į šiaurės vakarus, gyvenvietės pakraštys.
- Gerai. Busiu po 10 min….teks bėgti, pagalvoju, dėdamasis 24 val. patrulinę kuprinę, ne pirmas kartas… .
Žemėlapio nenaudoju, vietovę įsiminiau dar prieš operaciją - proskyna 300 metrų, tada į dešinę, kelias apie 600 metrų iki gyvenvietės pirmo namo, o tada jau gali pastebėti vietiniai, tarp kurių yra ir palaikančių mus ir ne. Teks laikytis šešėlių.
Kairėje, geležinkelio stotis, nedidelė penkių juostų, stovi 3 sąstatai, vienas užkurtas ir žinau kad pagal grafiką pajudės po penkių minučių, bus gera garso maskuotė.
Susitinku su komanda, snaiperiai tvarko savo patrulines kuprines, paskutiniai paruošiamieji veiksmai.
- Sveikas Stebėtojas, kaip tu? Turėjom problemų, bet viskas gerai.
- Planas nepasikeitė?
- Ne. Galim eit?
- Einam.
Prisidengdami šešėliais, po vieną kertam tuščius bėgius, pajuda sąstatas stovintis ant ketvirtų bėgių. Tuo metu pralendam pro cisternų sąstato apačią. Perlipam tarp sausakrūvio sąstato sujungimų ir kertam paskutinius laisvus bėgius…išnykstam tamsoje.
Gyvenvietėje suloja šunys, pats miegas, šviesos languose neįsižiebia, jokio įtartino judėjimo, apeinam be įvykių.
Laukymė ir tolumoje miškas, graži naktis, gaivus oras, mintyse švysteli mylimos moters atvaizdas. Kaip ji, aišku dabar miega, mintyse nusišypsau, veju tokias mintis lauk.
Žiūriu sau po kojomis, kad neužlipčiau ant šakos ar ko panašaus, kas menkiausiu trakštelėjimu sukeltų garsą, nenoriu išsiduoti.
Komanda kartas nuo karto sustoja ir skanuoja vietovę aplink, klausom ir stebim, ar nėra jujėjimo, šviesos šaltinių, garso.
Judam toliau…70 metrų į rytus nuo mūsų kontrolės postas, vienas karys nemiega, bet pagal elgesį - iš paskutiniųjų kovoja su nuovargiu ir miegu. Tyliai apeinam ir paliekam juos už nugarų, iki taikinio rajono dar apie 2200 metrų, o po 1,5 valandos pirma šviesa. Noriu kavos.

2.0

Trumpas sustojimas pirmame kontroliniame taške, ryšio patikrinimas, bet po trijų tylių kvietimų niekas neatsako, radijo ryšio su draugiškais neturim, nieko naujo.
Iki taikinių rajono liko apie 1000 metrų, pirma šviesa po dešimties minučių.
Išjungiam naktinio matymo prietaisus. Dauba 20 metrų nuo kelio, Trečias atsigulęs ant daubos krašto stebi sankryžą esančią maždaug už 120 metrų. Išgirstam važiuojant automobilį, jis sustoja sankryžoje. Jau šviesu, atsigulęs daubos dugne užsirūkau, snaiperiai pakaitomis dedasi savadarbius maskuojamuosius kostiumus gilly, tvarkosi įrangą, bunda miškas, pasigirsta pirmieji paukščių garsai. Trečias identifikuoja visureigio ekipažą. Du, deda sprogstamuosius užtaisus. Pirmas perjungia radijo ryšio kanalą ir išsiunčia informaciją. Atsigeriam po keleta gurkšnelių vandens, reikia taupyti.
Atsiklaupęs ir nusisukęs nuo Antro sudrėkinu žemę. Visi pasiruošę išeiti, trumpi linktelėjimai patvirtinimas, kad viskas gerai. Pirmas išeina, kiti nevienodais tarpais seka paskui jį. Žemėlapio nereikia, atsimenu kad iki taikinio liko apie 500 metrų, sustojimas ir tylus ryšio patikrinimas, jokio atsakymo. Mintyse paskaičiuoju atstumą, esam toli nuo draugiškų, giliai priešų teritorijoje. Stebim kalvas, tekanti saulė mums kairėje, pirmieji spinduliai išryškina neužmaskuotą kareiviškų šalmų apvalumą, matom tris.
Pirmas siunčia pranešimą, stebim toliau, daugiau iš šitos pozicijos nesimato judėjimo, neišku kas už kalvos, patirtis sako, kad jų turėtų būti daugiau.
Pirmas patikrina garso slopintuvo maskuotę, ją pataiso.
- Ką galvoji, Stebėtojas - klausia Pirmas.
- Turėtų būti daugiau, bet stebėjimo poste gali būti ir trise, manau saugu, jei nuspręsit šaut, patvirtinsiu.
Pirmas trumpai pagalvojęs, pasisuka į Antrą ir linkteli galva.Antras suskirsto taikinius pagal svarbą, atstumas saugus.
Pasirenka pirmą iš kairės, kiti du nuo jo nusisukę.
- Pasiruošęs,- ištaria Antras.
- Pasiruošęs,- patvirtina Pirmas.
Antras lėtai iškvepia… šūvis.

Matau kaip nukrenta šalmas, kiti du dar nesureagavo bet Antras jau pertaisė, girdžiu kaip lėtai iškvepia, antras šūvis, trečias taikinys nustebęs žiūri, bet dar nesupranta kas atsitiko, Antras iškvepia trečią kartą…
- Patvirtinu, trys sunaikinti.
Antras į kišęnę įsideda tris tuščias .308 Lapua šovinio tūteles nenuleistamas akių nuo optinio taikiklio.
Pirmas patraukia akis nuo lazerinio tolimačio, užsimerkia.
Visi tylim. Gražus rytas, saulė jau beveik visa pasirodė virš medžių viršūnių. Tik dabar pajuntu, kaip rytinė vėsuma gelia pirštus. Ant kalvos jokio judėjimo, aplink ją taip pat. JIE ką tik neteko savo stebėjimo posto ir to nežino.
Kol kas.
Pažiūriu į laikrodį, dabar 8 minutės po, vadinasi pradės įtarinėti kad kažkas negerai po 22 arba 52 minučių. Lėtai atsitraukinėjam į daubą. Šliaužiam lėtai ir tyliai, išnaudodami visus medžių metamus šešėlius, priešais save stumdami patrulines kuprines.
Pirmas, tankmės dengiamas jau klaupiasi ant kelių ir pakėlęs G36 per optiką skanuoja vietovę laukdamas mūsų. Antram iki jo liko trys metrai. Pastumiu šonan nuo savo šliaužimo tako sausą medžio šakelę. Noriu parūkyti.

Rodyk draugams