BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

ATASKAITA. Lietuvos kariuomenės įsigijimai (2016/balandis)

2016-04-28 parašė sausuolis


Tęsiame Lietuvos kariuomenės įsigijimų apžvalgą. Esant skelbtinai medžiagai Ataskaita bus skelbiama kiekvieną mėnesį, stokojant naujienų - vieną kartą per ketvirtį*.
Faktiniai ginkluotės, įrangos, ekipuotės gavimai ir naujienos:
1. Kovo 23 d. į Karmėlavos oro uostą atskraidinta pirmoji naujos ryšių įrangos siunta, įsigyta už JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos (angl. European Reassurance Initiative) ir kitų fondų programas. Bendra šiais metais Lietuvai skiriamos paramos suma yra apie 33 mln. JAV dolerių, įranga Lietuvos kariuomenę pasieks keliais etapais.
Pirmuoju siuntiniu į Lietuvą buvo atgabenta skirtingų modifikacijų naujos kartos taktinio ryšio priemonių „Harris Falcon III”.
Planuojama, kad kita įrangos siuntos dalis pagal JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvą Lietuvą pasieks antrąjį šių metų pusmetį. Siuntą sudarys taktinio ryšio priemonės, palydovinio ryšio, mūšio valdymo sistemos ir stebėjimo įranga.

2. Mokomųjų atakos lėktuvų nuoma. Lėktuvų nuomos tikslas yra Lietuvos kariuomenės lakūnų, Naikintuvų valdymo karininkų, Oro atakos vadovų treniruotės bei dalyvavimui karinėse pratybose. Išsinuomoti lėktuvai pilotuojami Lietuvos kariuomenės licencijuotų lakūnų. Kontrakto vertė 3.384.000,00 eurų.

Sutartys, susitarimai, konkursai, ketinimai, projektai:
1. Konkursas „Universalaus termovizualinio stebėjimo įrenginiams” pirkti. Numatomas kiekis ir techninės specifikacijos autoriui žinomos;
2. Lietuvos ginklų fondas prie VRM. Konkursas „Kevlariniai šalmai su ryšio įranga M113″. Konkurso sąmata žinoma;
3. Poligonų plėtra:
Pabradė: „Mūšis mieste” nuo 8,5 plečiama iki 17,6 tūkst. hektarų. 2017 metais;
Gaižiūnai: nuo 5,2 plečiama iki 12 tūkst. hektarų. „Mūšis mieste” treniruočių zona 2019 metais;
Kazlų Rūda: kuopos dydžio padalinio treniruočių vieta;
Kairių poligonas: individualių šaudyklų atnaujinimas. 2017 metai;
Rokų poligonas: VSAT, VAD, VST reikmėms. 2017 metai;
4. Sausieji maisto daviniai kariuomenei. Užsakomas kiekis - 573 100 vnt.

*Visa skelbiama informacija renkama viešų šaltinių pagalba ir neatskleidžia Valstybės paslapties.

Pagarbiai,
Sausuolis

Rodyk draugams

ATASKAITA. Lietuvos kariuomenės įsigijimai (2016/vasaris/kovas)

2016-03-23 parašė sausuolis

Tęsiame Lietuvos kariuomenės įsigijimų apžvalgą. Esant skelbtinai medžiagai Ataskaita bus skelbiama kiekvieną mėnesį, stokojant naujienų - vieną kartą per ketvirtį*.

Faktiniai ginkluotės, įrangos, ekipuotės gavimai ir naujienos:
1. Specialios paskirties taktiniai šalmai. Gamintojas - “Šestan-Busch”. Kroatija. Bent dalis užsakymo jau Lietuvoje. Naudojama LK greitojo reagavimo pajėgose;
2. Šalčininkuose atkuriama Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Šalčininkų 809-oji pėstininkų kuopa. Tai pirmoji iš naujų septynių KASP kuopų, kurias planuojama įsteigti 2016-2017 metais, stiprinant šalies gynybinius pajėgumus.

Sutartys, susitarimai, konkursai, ketinimai, projektai:*
1. „Vidutinio nuotolio priešlėktuvinių sistemų NASAMS galimas įsigijimas. Jei pasitvirtins optimistinės prognozės, jau balandžio mėnesį Norvegija suteiks leidimą perduoti šių modernių priešlėktuvinių sistemų, kurių nuotolis siekia iki 40 km. Tiesa, sistemose naudojamos amerikietiškos raketos, todėl Lietuvai dar teks sulaukti JAV pritarimo, tačiau tikimasi, kad iki 2018 metų Lietuvos kariškiai jau patys mokės savarankiškai valdyti bent dvi baterijas tokių raketų.”;
2. Sunkiųjų kulkosvaidžių M-2 browning atsarginės dalys. Tiekėjas - Manroy Engineering (Jungtinė Karalystė);
3. Paskelbtas ketinimas atnaujinti automatinių ginklų G-36 pirkimo procedūras;
4.Paskelbti konkursai ir/arba techninės specifikacijos:
-taktinėms atakos pirštinėms;
-nuotoliniu būdu valdomiems daugkartinio naudojimo šiluminiams oro taikiniams;
-3 vnt universaliems aerodromo valymo automobiliams pirkti.

*Visa skelbiama informacija renkama viešų šaltinių pagalba ir neatskleidžia Valstybės paslapties.
Pagarbiai,
Sausuolis

Rodyk draugams

2016-02-22 dienos 15min.lt konferencija su KA ministru J.Oleku. Įdomesnės mintys.

2016-02-22 parašė sausuolis

Pratybos, personalas:
- 20-30 proc. pirmojo (dabartinio) šaukimo karių pagal atliktas vidines apklausas planuoja pasilikti kariuomenėje. Tai atitinka ir viršija esamą poreikį (~600 profesionalų);
- Jau visai greitai bus užbaigtas „Mūšis mieste‘ treniruočių miestelis Pabradėje;
- Yra „tam tikri pasiūlymai” iš lenkų pusės „Suvalkų koridoriaus” gynybos pratybų klausimais.
Pirkimai, aprūpinimas:
- Šiais metais reguliarios SP 100 proc. bus aprūpintos reikiama uniforma ir ekipuote. KASP analogiškas aprūpinimas bus apie 75 proc. ir visiškai bus užbaigtas 2017 m.;
- Po bandymų Lietuvoje ir Vokietijos bandymų analizės nuspręsta atnaujinti karabinų G-36 įsigijimo procesą;
- Šiais metais Lietuvą turi pasiekti pirmos 4-ios haubicos PzH2000;
- Apytikslis PKM „Boxer” tiekimo į Lietuvą skaičius- apie 14 vnt. per metus;
- 2 metų eigoje bus pradėti konkursiniai veiksmai kovinių (universalių*) sraigtasparnių pirkimams.

*teksto autoriaus pastaba.

Pagarbiai,

Sausuolis

Rodyk draugams

ATASKAITA. Lietuvos kariuomenės įsigijimai (2016/sausis)

2016-01-29 parašė sausuolis

Tęsiame Lietuvos kariuomenės įsigijimų apžvalgą. Esant skelbtinai medžiagai Ataskaita bus skelbiama kiekvieną mėnesį, stokojant naujienų - vieną kartą per ketvirtį*.

Faktiniai ginkluotės, įrangos, ekipuotės gavimai ir naujienos:
1. 2016.01.01 Savo veiklą pradėjo II-ji Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų brigada - motorizuotoji brigada „Žemaitija”;
2. 2016.01.20 Sutartis Lietuvos kariuomenė- Lietuvos šaulių sąjunga, kuria neatlygintinam 10-ies metų naudojimui šauliams perduota 500 vnt. automatinių šautuvų AK-4MT.

Sutartys, susitarimai, konkursai, ketinimai, projektai:
1. Išreikštas noras, papildomai įsigyti „Sky Eagle” bepiločių orlaivių sistemų;
2. 340-mt vnt. 5-ių tonų UNIMOG sunkvežimių. Tiekimo terminas - 4-5 metai. Pirmieji 21-as vnt. - iki 2016m. rugsėjo mėn.;
3. Anot kariuomenės Jungtinio štabo viršininko V.Tamošaičio, svarstoma perduoti šauliams automatinių ginklų M14 bei įvairių šaudmenų;
4. 2015 m. mažiau žinomi pirkimai:
a) Granatų pirkimas: gynybinių - x000 vnt. (Rheinmetall), puolamųjų - xx000 vnt. (Rheinmetall), dūminių 4 spalvų - po x00 vnt. kiekvienos (Rheinmetall), povamzdinių kovinių -xx000 vnt. (Rheinmetall ), mokomųjų - xx000 vnt. - (Nammo Raufoss AS)**;/pastaba-patikimų šaltinių duomenimis pirkimas suspenduotas dėl trečiosios šalies skundo/.
b) Sutartis su norvegų įmone Nammo Raufoss AS dėl vienkartinių granatsvaidžių pirkimo. Kontrakto trukmė - 4 metai**;
c) Haubicų 105 mm M 101 A1 tikrinimo įranga. Užsakovas - Lietuvos ginklų fondas. Konkurso laimėtojas UAB „Elsis TS”**;
d) Preliminari sutartis su Valstybinio mokslinio tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centru dėl šarvinių liemenių pirkimo. Sutarties trukmė - 4 metai. Maksimalus galimai užsakomų vnt. skaičius - x000**;
e) 60 mm. mokomieji sviediniai minosvaidžiams. Sutartis su Expal Systems (Ispanija)**;
f) 76 mm sviediniai pabūklams OTO Melara. Sutartys su Simmel Difesa (Italija) ir Expal Systems (Ispanija)**;
g) 120 mm minosvaidžių sviediniai (3 tipų). Sutartis su Hirtemberger Defence Systems GmbH&Co KG (Austrija)**;
h) 105 mm. haubicų sviediniai (2 tipų). Sutartys su Simmel Difesa ir Expal Systems**.

*Visa skelbiama informacija renkama viešų šaltinių pagalba ir neatskleidžia Valstybės paslapties.
**Papildoma informacija pas autorių.

Pagarbiai,

Sausuolis

Rodyk draugams

Proveržis (?) arba 2016-uosius pasitinkant

2015-12-14 parašė sausuolis

Įsisenėjusį gynybos specialistų ir besidominčios visuomenės skepsį pamažu keičia džiugesys ar net euforija: atnaujintą šaukimą į Lietuvos kariuomenę 2015-aisiais, panašu, pavyks užbaigti vien savanorių pagalba, kol kas nedrąsiam balsų chorui dėl 2 proc. nuo BVP gynybai jau 2018 metais imasi „vadovauti” šalies Prezidentė, o metų pabaigą žymi ilgai lauktas VGT sprendimas dėl pėstininkų kovos mašinų pirkimo.
Maža to, „nutekinta” informacija dėl vidutinio nuotolio Oro erdvės gynybos sistemų NASAMS 2. Krašto apsaugos ministerija informacijos nepatvirtina, tačiau neigti taip pat neskuba.
Drąsiausieji svajoja apie vikšrines kovos mašinas, tankus, MLRS ar ATACMS įrenginius.
Išties, gerų naujienų kalėdiškai daug, tačiau reikia pritarti minčiai, kad kariniai įsigijimai - labai ir net labai labai ilgas procesas, vertinant iš civilinės „užsakiau-patiekė” logistinės grandinėlės pozicijos.

Žemiau, šiais metais gautos įrangos, ginkluotės ar ekipuotės sąrašas ir šiais metais pasirašytų sutarčių (arba išreikšto politinio apsisprendimo įsigyti*) sąrašas.

a) 2015 m. dalinius (sandėlius) pasiekė:
-Šarvines liemenės (skelbta apie vieną, 1000 vienetų 4-ojo apsaugos lygio šarvinių liemenių pirkimo kontraktą. Laimėtojas-Lietuvos įmonė);
-Pirmieji GROM - trumpojo nuotolio priešlėktuvinės sistemos komplektai (įvairiais duomenimis, Lietuvą pasiekė vienženklis paleidimo įtaisų kiekis su keliomis dešimtimis raketų);
-FN SCAR - taikliesiems šauliams skirti ginklai, užsakyti dar prieš įvykius Ukrainoje;
-Pirmieji 120 mm savaeigiai minosvaidziai M113 bazeje (Atnaujinti);
-RBS-70 - trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos kompleksai (Atnaujinti);
-3 sraigtasparniai „Eurocopter” AS365N3+ „Dauphin” (ne koviniai);

b) 2015 m. užsakyta*
- Papildomi prieštankiniai raketiniai kompleksai Javelin (iš JAV, kiekis neskelbiamas);
- Optika (iki 300 vnt. termovizorių; švediški taikikliai, kurių vertė apie 1,16 milijono eurų, numatoma kontrakto trukmė - 3 metai.);
- 60 mm minosvaidžiai (kontrakto trukmė-5 metai, numatomas kiekis 50-100 vnt.);
- PKM (vokiškos „Boxer” Pėstininkų kovos mašinos su Samson Mk II bokšteliais. 88 vnt. Tiekimo terminas 2017-2021 metai);
-Transporto priemonės iš Nyderlandų kariuomenės sandėlių (sunkvežimiai ir visureigiai, kiekis neskelbiamas);
- Savaeiges haubicos Pzh 2000 ir aptarnaujanti technika (21-a haubica iš kurių 16-ka skirta tiesioginiams kovos veiksmams, taip pat daugiau negu 3 dešimtys vienetų specializuotos technikos);
-Dronų projekto pradžia.

Vardan TOS!

Pagarbiai,

Sausuolis

Rodyk draugams

Aušros kariai (”Antplūdis” III dalis)

2015-10-21 parašė sausuolis

ANTPLŪDIS III dalis

1940 m. birželio 15 d., 17 val. 45 min., Zarasai

Nedidelis Novo-Aleksandrovskas, taip sovietiniuose žemėlapiuose buvo žymimi Zarasai, įsispraudęs tarp ežerų, buvo svarbus kelio Šiauliai - Daugpilis punktas. Iš čia buvo tikėtinas fašistinės latvių kariuomenės, skubančios į pagalbą litovcų fašistams, puolimas. Todėl 121-a šaulių divizija gavo įsakymą vienu šaulių batalionu, sustiprintu artilerijos divizionu ir divizijos žvalgybos bataliono lengvųjų tankų T-37A kuopa, užimti Zarasus ir pridengti dešinįjį 3-iosios sovietų armijos sparną. Vietovė buvo itin palanki gynybai, ir bataliono vadas nematė reikalo nerimauti. Reikėjo tik vienu šuoliu, greičiau už fašistus, pasiekti miestelį ir įsitvirtinti.
Atsargiai dairydamiesi, sieną pasiekė pirmieji sovietų žvalgai. Kažkur krūmynuose pasislėpęs litovcų pasienio policijos slapukas paleido keletą perspėjančių šūvių į orą.
- Kvailiai, - mintyse nusivaipė priešakinei saugai vadovavęs sovietų leitenantas. - Bėgtų neatsisukdami, savo kailius gelbėtų.
Sovietų žvalgai atidengė ugnį iš visų būrio ginklų, prisijungė ir abiejų tankų kulkosvaidžiai. Vienas skyrius sparčiai apėjo šaudžiusių lietuvių pozicijas, bet, dideliam visų nusivylimui, čia nieko nerado. Anei lavonų, anei kraujo lašelio, tik keletas spindinčių šautuvų tūtelių. Pasišaipydami iš bailių policajų, pasidrąsindami vienas kitą rusišku matu, nejučiomis padidino žygio spartą. Vikšrų žlegsėjimas prislopino kelis tolumoje pokštelėjusius šūvius. Nelabai ką ir išgąsdino. Bet keletas gailiai viauktelėjusių kulkų savo darbą padarė. Pirmojo tanko vado galva, iškišta iš liuko, loštelėjo atgal, tėkštelėjusi kraujo laišais ant šarvo. Kūnas smuktelėjo žemyn, bet taip ir užstrigo siauroje landoje. Pėstininkai stabtelėjo būreliu kelio vidury, antrajam tankui žlegsint pirmyn kaip niekur nieko - pro siaurutes stebėjimo angas ne ką teįžiūrėsi. Kinžalinė kulkosvaidžio ugnis, kaip ugninė rykštė, pliekė per sustojusius raudonarmiečius, išmėtydama jų kulkų drąskomus kūnus po dulkėtą kelią. Šį kartą lietuviai ir negalvojo trauktis. Tačiau jų ugnis nebuvo intensyvi: lengvasis kulkosvaidis kaleno vis trumpesnėmis serijomis, o ir šautuvais pokšėjo akivaizdžiai taupydami šaudmenis. Raudonarmiečiai, nuvyti į griovius ir pakrūmes, ėmė pleškinti vis karščiau ir karščiau. Padėtis dar pagerėjo, kai netrukus pasirodę dar du tankai ėmėsi apeidinėti kulkosvaidžio poziciją, tarškėdami aršiai, bet netaikliai. Vienas tuoj pat užbuksavo, o netrukus pametė vikšrą. Bet ir sustojęs nenustojo šaudyti, čaižydamas kulkomis skersai ir išilgai. Po akimirkos litovcų kulkosvaidis užspringo, o pavieniai šautuvų šūviai sulaikyti įtūžusių sovietų jau nebepajėgė. Po trumpos kovos granatomis, o lietuviai išmetė vos dvi, mūšis buvo baigtas. Prie kulkosvaidžio gulėjo du. Abu nebe jaunuoliai. Vienas su uniforma, bet be kepurės. Antrasis - su galife kelnėmis ir gerais auliniais batais, kuriuos tuoj pat ir numovė. Dingo ir laikrodžiai, ir kišenėje rastas plunksnakotis. Akivaizdu, kad vietiniai fašistai, buožės. Klasinis priešas, kurį naikinti prisiekė kiekvienas raudonarmietis. Tolėliau rado sukniubusį dar vieną. Gaila, kad nebegyvas. Ginklai vokiški, kas nenustebino. Kulkosvaidis - senutėlis MG 08/15, ir du „Mauzerio” šautuvai. Raudonieji nežinojo, kad susikovė su vietiniais šauliais, dar naktį pakeltais pagal signalą. Jiems visos uniformos atrodė vienodos. Užtat žurnale įrašė: „mūšyje sutriuškintas priešo pėstininkų būrys, paimtas vienas kulkosvaidis”.

1940 m. birželio 15 d., 18 val. 50 min., Suvalkija

Širdį sugniaužė baimė. Ledinė, į paniką varanti baimė, apėmė begalinis noras pašokti ir bėgti kur akys veda. Mielai būtų atsidūręs toli toli nuo šios vietos, nuo tų tarškančių geležinių baidyklių, kurios, rodos, bet kurią akimirką galėjo pasisukti ir sutrinti į gabalus saujelę Lietuvos kareivėlių su jų „Oerlikonu” ir 2 senais vokiškais „Maksimais”. Tačiau kažkur iš gelmių pakilo pykčio ir neapykantos banga, gėdos jausmas, gėdos dėl apėmusios baimės, dėl sekundei apėmusio silpnumo.
Staiga iš po pirmo tanko šovė ugnies ir žemių stulpas, tuoj pat atsirito ir garsas, galutinai išvadavęs kažkur viduje kietai suspaustą spyruoklę. Pyktis nušlavė baimės likučius, privertė tvirtai suspausti kumščius ir netrukus kietai sučiauptos išspjovė: „Ugnis”. „Oerlikonas” kostelėjo trumpa serija, galinis rusų BT-7 šoktelėjo, atsidarė liukas bokštelio viršuje ir tuoj pat iš vidaus išvirto juodi dūmai. Automatinio pabūklo vamzdis trumpai pasisuko ir vėl kostelėjo ugnimi. Sekantį BT iš karto apgaubė ugnies kamuolys, staigiai iššokęs iš variklio skyriaus, pro atplėštą liuką išvirto dvi juodos figūros, kurias tuoj pat tarsi dalgiu nupjovė Bendoriaus „Maksimo” serija. „Oerlikonas” vėl pasisuko ir iššovė į trečią tanką, besisukantį, tačiau nerandantį nei iš kur šaudo, nei kur dėtis, nepataikė, iššovė dar, ir dar, vėl liepsna, vėl viena besiraitanti figūra, kuri nuslydo bokštelio bortu ir išnyko už tanko korpuso. 20 mm šveicariški šarvamušiai sviediniai skrodė sovietinius tankus kaip konservų dėžutes, beveik nepalikdami ekipažui šansų išsigelbėti. Ačiū Dievui, neprireikė nei granatų, nei bonkų su žibalu. Priekyje, ten, kur į slėpėsi gilyn į mišką nusiraitęs keliukas, supoškėjo šūviai ir keletą kartų driokstelėjo. Tuoj pasigirdo ūžiantis variklis, iš pradžių zyziantis kaip uodas, netrukus virtęs aiškiu motociklo burzgimu. Iš miško iššoko motociklas su priekaba, lenkiškas „Sokol 1000″, gražus ir galingas. Motociklo vairuotojas lėkė įsikirtęs į vairą kaip artojas į arklą, pusiau stačias, tarytum nuo to būtų priklausęs jo gyvybės ar mirties klausimas. Tačiau nuo jo niekas nebepriklausė. Ir tą aiškiai rodė jo akys. Jo, ir vežimėlyje sėdinčio rusų karininko. Degantys tankai buvo aiškus ženklas, kas jų laukia. Vėl prabilo Bendoriaus kulkosvaidis, nedarniai pliaukštelėjo keleto šautuvų šūviai ir motociklas su kulkų suvarpytais rusais atsidūrė griovyje. Komanda „pirmyn”, ir penkios figūros iššoko iš krūmų, sparčiai apibėgo pamuštus tankus, už paskutiniojo pokštelėjo du šūviai. Penketukas sparčia ristele grįžo atgal ir visi vėl pasislėpė krūmuose. Kubilius ištiesė rusų karininko planšetę ir diržą su dėklu, Lietuvninkas apžiūrinėjo lengvąjį kulkosvaidį su „lėkšte” vietoj akiai įprastos apkabos, bet pas sovietus viskas ne kaip pas žmones! Zenonas pavartė nematytą pistoletą, su žvaigždėm ant rankenos, grąžino jį atgal Kubiliui. „Oerlikonas” jau buvo prikabintas, nuo kalvelės kitoje pusėje skubėjo likę du skyriai su antru „Maksimu”. Trumpa komanda, ir lietuvių karių būrys sparčiai paliko kautynių lauką, skubėdamas prisijungti prie savo kuopos.
Vieta buvo ideali pasalai surengti. Prieš pat mišką pionieriai, priskirti iš pulko inžinerinio būrio, pakasė fugasą. Dešinėje kelio pusėje žliugsinti bala neleis praeiti net tankams, kairėje krūmuose skubiai įkasė „Oerlikoną” ir sunkųjį kulkosvaidį, čia įsitvirtino ir pirmas skyrius. Iš dešinės pabūklo pozicijas dengė kalva ir alksnynas. Ant priešais ir šiek tiek kiek dešiniau esančios kalvelės išsidėstė du skyriai su sunkiuoju kulkosvaidžiu. Nepasiekiami tankams, jie turėjo neprileisti priešo pėstininkų prie pabūklo pozicijos. Tiesa, tektų trauktis atskirai ir yra pavojus, kad priešas įsikabins, neleis atsipalaiduoti ir teks bėgti viską pametus iki šalimais esančio miško. Bet sovietų neturėtų būti daug, tikrai ne daugiau kaip kuopa, taigi rizika visai pamatuota.
Ilgai laukti nereikėjo. Pirmi pasirodė du motociklai ir šarvuotis, stabtelėjo, pasidairė, pasitarė ir pradingo miške. Netrukus atbarškėjo ir keturi tankai. Penktasis, laimingasis, purptelėjo ir užgeso už pusantro kilometro nuo pasalos pamiškėje, ir jo įgula, dabar drebinanti kinkas, vėliau pasidžiaugs šiandien išsaugojusi sveiką kailį.
Giliau miške motociklus ir šarvuotį pasitiko visa kuopa, nepaisant to, vos išgirdę už nugaros „Oerlikoną”, du raudonarmiečiai su antru motociklu spėjo apsisukti vietoje, paliko kelių kulkų kliudytą seržantą, sėdėjusį už vairuotojo nugaros ir nurūko atgal. Šarvuotis degė su visa įgula, o pirmu motociklu važiavę sovietai gulėjo suvarpyti kaip rėčiai.
Kapitonas raukėsi, bet neturėjo ant ko pykti: pirmas mūšis baigėsi net nesvajotai gerai. Visi sveiki, keturi tankai ir šarvuotas automobilis sunaikinti jau pirmam susidūrime. Gaila tik, kad „liežuvio” nepaėmė, bet mūšio įkarštyje ne tas rūpėjo. Baisu buvo, kad neatsigręžtų atgal kareivėliai, neišsibėgiotų namolio, visgi pirmas mūšis, kovos krikštas taip sakant. Nors nusišauk paskui iš gėdos. O Zenonas šaunuolis. Keturi tankai! Gerai, kad pėstininkų nebuvo, o tai gulėtų dabar prie „Oerlikono” sudrąskytas į skutus, juk nesitrauktų rupūžė, nė už ką nesitrauktų patranką palikęs. Bus dar Zenonas generolu, oi bus, - šiltai žvilgtelėjo į savo leitenantą Baltrušis. Jei tik galvos nepadės, kol vokietys ateis. O vokietys ateis. Va, kaip lenkam į kailį davė, tuoj sudarys taiką su prancūzais ir anglais ir įkrės Ivanui. Gal net visi trys kartu įkrės. Tai kas, kad per Paryžių trepsi. Pasipyks, pasiries, susėdę alaus-vyno išmauks, ir susitars. O mums iki tol bolševikus vieniems laikyti reikės.
Ne, nėra ko gero iš Ivano laukti. Čia tau ne prie caro. Šitie iškart visą kraują išgers, viską susigrobs, sulaužys. Raudonas - tai kaip pats šėtonas..

Rodyk draugams

Aušros kariai - “Antplūdis” (I ir II dalys)

2015-10-20 parašė sausuolis

ANTPLŪDIS I dalis

Birželio 15 d., 15 val. 30 min., Prienai

142-ojo sovietų šaulių pulko, dislokuoto Prienuose, žvalgų komanda pajudėjo pirmyn. Jiems už nugarų rikiavosi pagrindinės pulko pajėgos. Beveik tą pačią akimirką pasipylė šautuvų ir poros lengvųjų kulkosvaidžių ugnis - priešą pasitiko išsislapstę Prienų ir jų apylinkių šauliai. Raudonieji žvalgai tuoj pat prigulė prie žemės ir atsakė ugnimi. Po trumpo sutrikimo sovietų pulko žvalgybos karininkas, nurodęs koncentruoti poros sunkiųjų kulkosvaidžių ugnį, palengva, perbėgimais, pradėjo apeidinėti išsibarsčiusius šaulius. Tuo pačiu sutratėjo ir šūviai prie tilto - čia pasiųsta gerai ginkluota sovietų karių kuopa, slapčia išėjusi prie upės, buvo apšaudyta tiltą saugančių šaulių. Tuoj pat įsijungė ir kitoje Nemuno pusėje sugulę lietuvių pionieriai.

—————————————————————————————–
Motorizuotas inžinerinis būrys iš Kauno išsiruošė per pusvalandį. Dviem sovietų gamybos sunkvežimiais ZiS-6 atidardėjo iki Prienų, slapta pasiekė tiltą ir ėmėsi rengti jį sprogdinimui. Parengę užsimaskavo ir ėmė laukti. Ir sulaukė. Sovietų kuopos, skubančios link tilto. Įsakymas buvo aiškus - susprogdinti tiltą ir pasitraukti. Deja, būriui vadovavęs inžinerinio būrio vadas, jaunas ir energingas leitenantas L., trokšte troško kovos. Gerais norais kelias pragaran grįstas. Po komandos „ugnis” jo kariai irgi atidengė ugnį į sovietus. Inžinerinis būrys į susišaudymą stojo būdamas itin nepatogiose pozicijose. Du skyriai pionierių buvo ginkluoti tik šautuvais ir vienu lengvuoju kulkosvaidžiu. Nedarni jų šūvių ugnis greitai pradėjo slopti, neišlaikiusi atkaklaus sovietų ryžto ir jų ugnies persvaros. Bum…, liepsna, garso banga ir dūmų kamuoliai nusirito virš Nemuno - raudonajai ordai reikalingas tiltas tuoj pat išlėkė į orą. Pionieriai, vadovaujami puskarininkio būrininko, atsišaudydami traukėsi, išsinešdami sunkiai sužeistą būrio vadą bei pustuzinį sužeistų ir nukautų draugų. Neišlaikęs galingesnės raudonarmiečių ugnies lietuvių inžinerinis būrys atsitraukė, patyręs didžiulius nuostolius, tačiau iki galo įvykdęs uždavinį. Netrukus abu sunkvežimiai jau riedėjo Kauno link.
Sovietų voros šukavo paupio šlaitus. Raudonarmiečiai tempė iš krūmų nukautus šaulius ir, čia pat, vietoje, savo ilgais durtuvais subadė kelis dar gyvus sužeistuosius. Didžioji gi šaulių dalis, po tilto sprogimo, granatomis atmušusi pirmą raudonarmiečių smūgį, atsitraukė ir netrukus ištirpo Prienų girioje. Patys Prienai liko sovietams.
Tuo pačiu rusų radistai užfiksavo kažkur visai šalia įnirtingai dirbančią lietuvių radijo stotį. Radisto braižas ir šaukiniai buvo gerai pažįstami - ši radijo stotis jau apie mėnesį laiko periodiškai atvykdavo iš Kauno ir sukiodavosi Prienų apylinkėse. Pulko vadas neabejojo, kad čia atvyko sustiprintas pėstininkų pulkas iš Kauno. Jo žinioje buvo tik du šaulių batalionai ir artilerijos divizionas.
- Svarbiausia apsaugoti dislokacijos vietą, - nusprendė kiek pamąstęs. Visiškai netroško žygiuoti miškinga vietove, kur galėjo būti bet kada netikėtai užpultas. Susišaudymas su lietuvių šauliais padarė skaudžių nuostolių ir atėmė ką tik degusį ryžtą. Patenkintas savo saliamonišku sprendimu, įsakė užimti gynybą. Litovcai, be jokių abejonių pamėgins pulti. Apsups, pabandys suskaldyti dalimis, kaip Suomijoje. Ką gi, jėgos apylygės, reikia tik išsilaikyti, kol ateis tankai ir kavalerija. Sovietai pradėjo skubiai apsikasinėti, ruošdamiesi litovcų atakai.
—————————————————————————————-
Viena vienintelė suomiška 50 kg bomba sprogo prie pat tanko kairiojo borto ir stipriai apgadino važiuoklę, kontūzijo mechaniką-vairuotoją. Skeveldromis ir kulkosvaidžių kulkomis buvo sužeisti trys ar keturi desantininkai, ne vienas pasitempė galūnes ar šiaip apsidaužė. Nors visi burnojo ir drąsinosi keiksmais, nuotaika buvo sumauta. Netrukus kolona vėl susirikiavo ir pajudėjo pirmyn. Ir tuoj pat vėl pasipylė į šalis, naujai lietuvių lėktuvų septyniukei pradėjus rikiuotis tankų kolonos puolimui.
Šį kartą „litovcai” nesirengė greitai trauktis. Sustoję į didelį ratą, lėktuvai vienas po kito nedideliu kampu leidosi link kolonos pleškindami iš priešakinių kulkosvaidžių, rodos visiškai nebodami retos šautuvų ir kulkosvaidžių ugnies. Pasiekę 400-500 m aukštį išmesdavo porą nedidelių bombų ir vėl kildavo aukštyn, žvalgui spėjant paleisti dar porą ilgų serijų. Po septynių tokių atakų, greičiausiai pabaigę bombas, lietuvių lakūnai dar keletą kartų atakavo šaudydami iš kulkosvaidžių ir nuskrido. Plačiai išsilakstę sovietų tankai, kurių didžioji dalis buvo be racijų, vėl į krūvą rinkosi labai sunkiai. Tuo labiau, kad vienas lėktuvas pasiliko, paskridęs kiek į šoną, maždaug 1000 m aukštyje, nepasiekiamas šautuvams ir kulkosvaidžiams, ramiai sau suko ratus. Staiga, nors nesimatė ir nesigirdėjo jokio lėktuvo, išskyrus tą, besižvalgantį atokiau, vėl nugriaudėjo keli sprogimai. Po trumpos pertraukos dar keturi, ir dar keturi. Tik po kelintos, vis artėjančios prie tankų kolonos sprogimų serijos brigados vado pavaduotojas suprato - lėktuvas koregavo tolėliau pasislėpusios artilerijos baterijos ugnį . Sviediniai jau sproginėjo tarp tankų, jokiu būdu nebuvo galima likti vietoje. Vienintelis kelias - veržtis pirmyn, ištrūkti iš besiveržiančio ugnies maišo. Teko skubiai ant tankų suginti išsibėgiojusius desantininkus. Tačiau beveik tiesiai į besitelkiančių tankų būrį sugulę dvi sprogimų serijos, skeveldromis paklojusios keletą desantininkų, kitus vėl išvaikė po pakelės griovius ir pievas ieškoti priedangos. Sekančios salvės sviedinys, tiesiog neįtikėtina, pylė į lengvai šarvuotą vieno BT bortą ir jį visiškai pralaužė. Tankas tuoj pat suliepsnojo. Davęs komandą „daryk kaip aš”, vadas nuvedė savo tankus pirmyn, palikdamas desantininkus po sviedinių ugnimi. Beliko tikėtis, kad koreguotojas nespės taip greitai perkelti ugnį. Tankams patraukus kelis šimtus metrų pirmyn, kur buvę kur nebuvę pasirodė sovietiniai naikintuvai I-16. Šeši „vanagėliai” , nusivijo, akivaizdžiai nesėkmingai, juos laiku pastebėjusį ir skubiai, su žemėjimu sprunkantį litovcų koreguotoją. Nebeturėdami koreguotojo, lietuvių artileristai dar pokštelėjo keletą salvių ir nutilo, neketindami veltui eikvoti sviedinius. Tankai vėl stabtelėjo, budriai stebėdami apylinkes, laukdami vos ne spyriais pirmyn varomų desantininkų.

ANTPLŪDIS II dalis

Niekas taip greitai nemokina, kaip karas - pasirodžiusius sekančius kelis lietuvių lėktuvus pastebėjo iš anksto. Tačiau šį kartą lietuvius pasitiko keliolika sovietinių naikintuvų, neketinančių jiems leisti atakuoti tankus. Senučiukai, mokinių pribaigti Mokomosios eskadrilės lėktuvai, lėtai pūškavę 1 km aukštyje, neturėjo nei vieno kulkosvaidžio ir nei vieno šanso išsigelbėti. Netrukus, tiesiai į juos, grandimis po tris, nupikiravo sovietų naikintuvai. Pasaulis dar nebuvo girdėjęs apie lakūnus mirtininkus - kamikadzes. O ir mintis rėžtis su lėktuvu į tanką nekilo nei vienam iš trijų Mokomosios eskadrilės pilotų. Gal jie tuo metu prisiminė savo šeimas, galbūt prieš akis perbėgo visas jų gyvenimas? Ar jie pasimeldė, mintyse atsisveikino su artimaisiais? Pabučiavo vaikučių nuotraukas? Ar nors vienas prisiminė Pilėnus ir liepsnose žuvusius jų gynėjus? Kas dabar žino, KĄ jie tuo metu galvojo. Tačiau daug liudininkų matė ir vėliau papasakojo, kad trys Lietuvos lėktuvai pasklido į šalis, metėsi žemyn, tačiau nenukrypo nuo taikinio - sovietų tankų kolonos, ir vėl pabirusios į šalis. Du iš jų beveik iš karto pateko į uraganinę sovietų naikintuvų ugnį ir tuoj pat, taškydami į šalis liepsnas ir konstrukcijos dalis, rėžėsi į žemę. Jeigu suvarpyti kulkų lakūnai nežuvo iš karto, tokiame mažame aukštyje jie neturėjo nei mažiausios galimybės pasinaudoti parašiutais. Trečiasis lėktuvėlis, pilotuojamas vieno labiausiai patyrusių skraidymo instruktorių, nupikiravo žemyn beveik statmenai, girgždėdamas atgal išlinkusiais sparnais ir juos palaikančiais spyriais bei atotampomis. Tiesiog neįtikėtinai išsisukęs nuo kelių sovietų maitvanagių atakų, lėkė skusdamas ratais žolę, staigiomis evoliucijomis, atliekamomis prie pat žemės, neduodamas į save nusitaikyti. Prilėkęs prie pasirinkto tanko, kiek kilstelėjo aukštyn, suguldydamas porą senų vokiškų 12 kg bombų tiesiai ties jo vikšrais. Tankas susisuko ratu, ištiesdamas vieną nutrauktą vikšrą. Beveik tą pačią akimirką senovinis, pirmą pasaulinį menantis lėktuvėlis buvo tiesiog sukiuždytas ore sovietinių naikintuvų kulkosvaidžių ugnies ir, vos spėjus plykstelėti liepsnoms, trenkėsi į žemę. Vienas po kito žemyn pikiravo keli sovietų naikintuvai, apšaudydami degančias nuolaužas. Vyžoti Stalino „asai” nežino, kas yra karo lakūno garbė.


Birželio 15d. Oro erdvė virš Nemuno, netoli Kauno.

Saulė pliskino į akis. Tokią gražią birželio popietę tai nestebino. Tuo labiau skrendant 3000 metrų aukštyje. Apačioje driekėsi kilpomis vingiuojantis Nemunas. Pulko šturmanas užtikrintai vedė bombonešių devyniukes. Nemunas padėjo lengvai orientuotis, pasiklysti buvo neįmanoma. Šturmanas prisiminė ne vienas pratybas, kuriose „nugrybavo” į šalį; navigacinis parengimas visada buvo silpnoji menkai išprususių ir prastai parengtų sovietinių lakūnų pusė, Achilo kulnas. Šiandien niekas nekėlė kvailų mokomųjų užduočių, tereikėjo, skrendant palei upės vagą, pasiekti Kauną. O čia jau nebuvo jokių sunkumų susirasti taikinius. Ir tų taikinių vos keli. Aerodromas, geležinkelio stotis, Prezidentūra, Šančių ir Aukštosios Panemunės kareivinių rajonai.
Netrukus aiškiai išvydęs aerodromą, šturmanas savo grupę pasuko link jo, žemėdamas iki 2000 m aukščio. Pamatė, kaip apačioje sublyksčiojo ugnelės. Bet mažo kalibro automatiniai pabūklai jų pasiekti negalėjo, ir sovietiniai bombonešiai, persirikiavę į koloną grandimis, po tris, pradėjo berti savo mirtiną krovinį ant pakilimo tako.
Birželio 15d. Oro erdvė virš geležinkelio Kaunas - Radviliškis, šalia Baisiogalos.
Dvylika naikintuvų Gloster „Gladiator”, vedamų 5-os eskadrilės vado majoro Vaičiaus, pastebėjo didelę grupę svetimų bombonešių, skrendančių kairiau ir šiek tiek aukščiau, lydimą naikintuvų. Eskadrilė skrido link savo operaciniame plane numatyto slapto aerodromo Baisiogaloje, iš kur turėjo dengti Šiaulius, Radviliškį ir Linkaičius. Nekilo jokių abejonių - sovietų aviacija, tarsi pririšta prie geležinkelio atkarpos Jonava-Radviliškis, skrido bombarduoti Radviliškį arba Šiaulius. Įsakymas, perduotas iš Kauno prieš pat pakylant, buvo trumpas ir aiškus: „Sovietų Sąjunga pradėjo karo veiksmus prieš Lietuvą. Penktajai naikintuvų eskadrilei visomis išgalėmis trukdyti priešo žvalgomajai aviacijai veikti rajone nurodytame rajone. Laukti tolimesnių parėdymų”.
Pamosavęs sparnais majoras Vaičius padidino greitį ir pasuko kairėn ir aukštyn, taikydamasis išeiti sovietų lėktuvams iš nugaros. Paskui jį nusekė visa „Baltųjų arų” eskadrilė. Nei vienas Lietuvos karo aviacijos naikintojas nebuvo uostęs parako. Tačiau kiekvienas jų buvo karys, įpratęs aiškius įsakymus vykdyti, o ne ginčyti. Be to, beveik refleksais tapę įgūdžiai padėjo pamiršti baimę ir nerimą. Ir dar, kiekvienam iš dvylikos giliai širdyje ruseno tiek azarto kibirkštėlė, būdinga kiekvienam naikintojui, tiek svajonė garbingai, kaip kad suomių lakūnai, pagarsėti. Jie buvo vieni geriausų Lietuvos karių, elitas, ir šįryt Lietuvos dangus priklausė jiems.
Trys dvimotorių bombonešių SB-2 devyniukės skrido 2000 metrų aukštyje, laikydamosis apie 200 m intervalo tarp grupių. Priekyje, išsiveržę apie pusę kilometro ir apie 300 metrų aukčiau skrido 6 naikintuvai I-16. Pirmąją ir paskutiniąją devyniukes iš kairės ir dešinės saugojo po 3 naikintuvų grandį. Užnugarį dengė keliais šimtais metrų atsilikę ir 600-800 m aukščiau pozicijas užsiėmę dar 6 tokie patys naikintuvai.
Tai buvo tiesiog neįtikėtina sėkmė. Lietuvių „Gladiatoriai”, didindami aukštį, pamažu artėjo prie, dėkui Viešpačiui, vis dar nieko nepastebinčių priešininkų. Dvi grandys, kiekviena po 3 naikintuvus, nusitaikė ir smigo tarp priešo naikintuvų, taikydamosis į paskutinius bombonešius, likę dvi grandys atakavo ariergardo naikintuvus.
—————————————————————————————–
Pirmoji devyniukė ne iškarto suprato, kad staiga išnirę biplanai - ne savosios „Čaikos” . Politrukai padarė savo darbą, aiškindami apie niekingus lietuviškus „fašistinius žvėris”, apie jų niekam tikusią kariuomenę, pasiruošusią tuoj pat iššaudyti buržujus karininkus ir prisijungti prie pasaulinės „proletariato revoliucijos”. Litovcai neturėjo nei bunkerių, nei gausios zenitinės artilerijos, o lauke buvo saulėtas birželis. Nei vienas iš 9 bombonešių šaulių-radistų nespėjo net įstatyti kulkosvaidžių į turelę , kai „Gladiatoriai” prapliupo beveik penkų tūkstančių šūvių per minutę ugnies lavina. Antros bombonešių eskadrilės vado lėktuvo šaulys net nesuprato kas atsitiko. SB-2 lakūnų kabina buvo ištaškyta į šipulius ir degė, liepsnojo ir dešinysis variklis. Vos po kelių sekundžių liepsnojantis lėktuvas perėjo į suktuką ir nupikiravo žemyn. Virš jo neišsiskleidė nei vienas parašiutas.
Majoras Vaičius su vedamuoju priartėjo prie pirmosios devyniukės ir iš keliasdešimties metrų, iš visų 4 lėktuvo kulkosvaidžių, suvarpė dar du SB-2. Kiti atitrūkę bombonešius atakavusių grandžių lėktuvai pasuko link į nevaldomą mūšio karuselę su po pirmos atakos išlikusiais I-16 įsisukusių „Gladiatorių”.
Visi SB-2 pagal komandą skubiai išbėrė savo bombas, kurios nuskriejo į plynus laukus, galbūt skeveldromis ir kliudę kokią vargšę karvutę. Šauliams be atodairos tratinant bala žino į ką, SB-2 rikuotė „įvykdžiusi užduotį” pradėjo sukti atgal.
Sovietams atkakliai nesitraukiant nuo bombonešių rikiuotės, lietuvių naikintuvai gavo progą geriau išnaudoti savo biplanų vikrumą horizontalioje plokštumoje. Patyręs lakūnas, stebėdamas mūšį iš šalies, būtų nesunkiai išskyręs du sovietų naikintuvus I-16, kurių lakūnai jau turėjo ne vieną oro pergalę. Būtent jie ir numušė 3 „Gladiatorius”. Pagal eskadrilės vado įsakymą likę naikintuvai pavieniui išsiveržė iš mūšio sūkurio. Niekas jų nepersekiojo ir netrukus aikštelėje prie Baisiogalos nutūpė aštuoni išlikę „Gladiatoriai”. Majoras Vaičius ir leitenantas L. buvo lengvai sužeisti, dalis lėktuvų parsinešė ne vieną kulkos žymę. Psk. M. „Gladiatoriui” reikėjo rimtesno remonto. Lakūnai su keletu apsaugos kareivėlių puolė skubiai maskuoti lėktuvus. Automobiliais atvykę technikai ėmėsi įvertinti lėktuvų pažeidimus, lopyti skyles ir papildyti iššaudytą kovinį komplektą. Eteryje sukaleno „Morzės” abėcėle dirbančios radijo stoties raktas.

Laukite tęsinio.

Rodyk draugams

Aušros kariai

2015-10-19 parašė sausuolis

Kaip būtų atrodęs Lietuvos kariuomenės pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kokia ginkluotė ir taktika panaudota, kiek nuostolių patirta ir kelios pergalės iškovotos?

Ištraukos iš Egidijaus Papečkio knygos “Aušros kariai”.

PASIRUOŠIMAS

1940 metų birželio 15 d., 00 val. 40 min, Prezidentūra, Prezidento A.Smetonos darbo kabinetas, Kaunas.


- Mes priešinsimės, generole, - Jo Ekscelencija pažvelgė tiesiai į akis, - mes priešinsimės, ir aš prašau Jus užimti Kariuomenės vado vietą.
Generolas (pavardė bus nurodyta knygoje) tylėjo. Nors veidas išliko ramus, išgirsti žodžiai užgulė kaip akmenys. Mintys, sakinių ir žodžių nuotrupos blaškėsi galvoje. Jau žiojosi prieštarauti, bet Prezidentas jį aplenkė.
- Nėra laiko ambicijoms ir asmeniškumams. Sovietų įgulos Lietuvoje, bet priešintis galima. Ir reikia. Patys žinote, nutarėm dar gegužę. Įsakymas jau duotas. Mėginsim mobilizuotis ir trauktis su mūšiais. Vėliau, matyt, teks internuotis Vokietijoje. Dėl to jau deramės Berlyne. Generolas Vitkauskas nušalintas, - Prezidentas užbėgo už akių klausimui. - Jam paskirtas namų areštas. Kol kas. Sprendimą reikia priimti tuoj pat. Arba, arba. Pavojus mirtinas, svarstyti nėra kada. Dėl sovietų jokių abejonių nebėra. Jie puls. Tikiuosi suprantate, kas mūsų visų laukia. Būtina išsiųsti šeimą į Vokietijos pasienį. Saugumo departamentas tuo užsiims. Aš pats su vyriausybe trauksiuosi į Tauragę. Negaliu Jums įsakyti, jūs jau ne vieną kartą atsisakėte šio posto, bet dabar kita padėtis. Neturiu ir iš ko rinktis. Generolas Rėklaitis Maskvoje, generolas Raštikis…, Staselis… Jį laikysime kaip atsarginę figūrą, kad vėliau tartis su rusais. Atrodo, jis bus labiausiai priimtinas kandidatas deryboms. Jeigu sutinkate, Lietuvos likimą perduodu į Jūsų rankas. Jeigu nesutinkate, vadovaus Musteikis.
Po trumpo pokalbio, trumpai išdėstęs provizorišką karo veiksmų planą, ką tik paskirtas Kariuomenės vadas išvyko į Vyriausiąjį kariuomenės štabą.
************************************************************************
Už nepilnos valandos Vyriausiasis kariuomenės štabas, trumpam kontūzytas lyg bomba sprogusios sunkios žinios, jau dūzgė karo režimu. Pro paradines duris vis didėjančiu srautu traukė iš namų, iš restoranų ir nuo kortų stalo pakelti karininkai. Mobilizacijos mechanizmas, patikrintas dar 1939 rugsėjį, pradėjo tiksėti kaip gerai suderintas šveicariškas laikrodis. Kariuomenė ruošėsi karui.
Sukruto Lietuvos pasienis - pasienio policija ir šauliai užims kovines pozicijas ir pasiruoš pasitikti priešą. Lengvai ginkluoti, bet stiprūs dvasia, jie pirmi pasitiks priešakinius sovietų dalinius. Jie pirmi pasitiks mirtį, ir tik Viešpats bus jų parama ir gynėjas. Kiekvienas jų iššautas šūvis, kiekvienas pralietas kraujo lašas, kiekvienas apgintas metras Lietuvos žemės duos taip reikalingo laiko mobilizuotis kariuomenei. Nei vienas Vyriausiojo kariuomenės štabo karininkas nedrįso garsiai išsakyti, kas dedasi jų širdyse. Jie visi bijojo to, kas netrukus įvyks. Tačiau tam ruošėsi visą savo gyvenimą ir šią akimirką darė tai, ką privalėjo daryti.

Birželio 15 d. , 2 val. 10 min., Kauno geležinkelio stotis


2-ojo pėstininkų pulko 1-os šaulių kuopos 1 būriui vadovaujantis leitenantas, papsėdamas papirosą, apžvelgė stoties svečių kambarį, kurį ką tik atrakino budėtojas. Ne visi kareiviai buvo matę geležinkelio stotį, tad dabar sprogino akis ir dairėsi aplink, pusbalsiu aptarinėdami. Paskirti į sargybas sparčiai užėmė savo vietas. Antro aukšto balkone įtaisė sunkiojo kulkosvaidžio lizdą, dar du pastatė prie pastato kampų, pridengdami peroną ir stoties prieigas. Pirmas antros kuopos būrys nuskubėjo link geležinkelio tilto. Netrukus prie jų prisijungė ir Geležinkelio šaulių rinktinės šauliai. Dar vienas būrys saugos Aleksoto tiltą; jokiu būdu nebuvo galima daleisti prie geležinkelio ir tiltų priešo karių ar diversantų. Jokiu būdu.

Birželio 15 d. , 2 val. 20 min., Marijampolė, Devintas pėstininkų pulkas


Pulkas ruošėsi kovai. Tylomis, be tuščių kalbų, dalinosi šaudmenis, sprogmenis, pionierių įrankius ir kitus reikmenis. Ketvirta kuopa, sustiprinta sunkiųjų kulkosvaidžių būriu, pasikrovusi į paskubomis Marijampolės komendantūros surinktus civilius sunkvežimius, ruošėsi išvykti į Kalvariją. Pirmoji kuopa jau žygiavo Prienų link, gavusi užduotį užimti gynybą ties Patašinės kaimu ir laukti pasirodant likusių I bataliono padalinių. Pulko štabas, atskiri padaliniai ir tarnybos bei II batalionas (be 4-os kuopos), ruošėsi apleisti kareivines ir susitelkti miškelyje, kad išvengtų aviacijos atakų. Pulko vadas gen. št. plk. Antanas Gaušas nesitikėjo ilgėliau išsilaikyti Marijampolėje. 9-asis pėstininkų pulkas buvo priedangos. Jis teturėjo du šaulių batalionus, bet visi pulko padaliniai buvo artimos karo metui sudėties. Turėjo pakankamai šaudmenų ir sprogmenų. Labiausiai neramino sovietų tankai. Bus labai sunku nuo jų atitrūkti. Reikia išsilaikyti iki sutemų, ir trauktis tik po nakties tamsa. Kad negalėtų persekioti tankai ir bombarduoti aviacija. Iki Vilkaviškio, kur buvo numatyta traukti, net 25 km. Žinojo, kad mėgins trauktis nuo ribos iki ribos. Bet nežinojo, ar pavyks. Po šimts pypkių! Nesuktų sau galvos, jeigu ne tie sovietų tankai. Čia ne su Lenku galynėtis.

Birželio 15 d., 2 val. 30 min., Kaunas


11 sunkvežimių, 5 ZiS-6, tiek pat „Fordų” ir vienas angliškas „Leyland”, pervežantys inžinerinę kuopą ir reikmenis, vedami dviejų motociklų „Harley-Davidson” su vežimėliais, išriedėjo pro Inžinerijos bataliono kareivinių vartus. Netrukus, už miesto, jie susijungė su Priešlėktuvinės rinktinės automobiliais pervežama 2-o pėstininkų pulko 1-a kuopa, sustiprinta sunkiųjų kulkosvaidžių bei „Oerlikonų” būriais. Kažkur priešaky jų jau laukė I-o husarų pulko eskadronas.
——————————————————————————————-
Priešlėktuvinės artilerijos rinktinė, nelaukdama pagal mobilizacinį planą keliamų rezervistų, judėjo į iš anksto numatytas ugnies pozicijas. Padėtis buvo stipriai pasikeitusi, todėl buvo nuspręsta į Linkaičius, Lietuvos arsenalą ir ginklakalystės širdį, nesiųsti numatytų pagal mobilizacinį planą padalinių. Juk vis tiek nespės nuvykti iki pirmo bombonešių antskrydžio. Visos jėgos buvo mestos Kauno gynybai. Niekas neabejojo, kad visai netrukus sovietų bombos pasipils ant Kauno. Sovietų lėktuvus virš Kauno turėjo pasitikti kuo daugiau zenitinių pabūklų.
Pirmoji baterija užėmė pozicijas prie Prezidentūros, antroji išsidėstė Santakoje, pridengdama Prezidentūrą, savo ugnimi ir siekdama Aleksoto bei Neries tiltus. Trečioji baterija, permesta į geležinkelio stoties rajoną, dengė pačią stotį ir geležinkelio tiltą. Numatytas pozicijas užėmė ir LAP bei sunkiųjų kulkosvaidžių būriai. Tuo tarpu tiltą per Nerį saugojo vienas LAP ir vienas sunkiųjų kulkosvaidžių būrys. Karo aviacija Aleksoto aerodromui pridengti išstatė 12 automatinių 20 mm „Oerlikon” pabūklų ir 16 priešlėktuvinių kulkosvaidžių. Kaunas pasišiaušė į dangų nukreiptais vamzdžiais, laukdamas puolimo iš oro. Bet nei vienas už priešlėktuvinę apsaugą atsakingas karininkas neturėjo jokių iliuzijų - viso to buvo per maža Kaunui apginti.

Tęsinys jau greitai…

Rodyk draugams

Varginanti ramybė

2015-06-12 parašė sausuolis

Pamenu tą keistą jausmą iš vaikystės, kuomet žinai, kad reikės eiti pas tetą…tetą stomatologę. Sužinai prieš savaitę ar daugiau ir puoli panikuoti. Beveik fiziškai užuodi arseno kvapą ir jauti šaltus įrankius, kurie nemaloniai dunksi į dantis arba gali supykinti paliesdami gomurį.
Įpusėjus laukimui jau būni sudaręs graibymo už ranktūrių strategiją, išbandęs mykimo ir krūpčiojimo veiksmus. Tačiau artėjant lemtingai dienai perdegi - pavargsti bijoti, pavargsti galvoti ir net nauji dirgikliai, tokie kaip „tai prie to paties, teta dar kitą dantį sutvarkys” jau nebeveikia.
Galimos Rusijos agresijos tema Lietuvoje panaši į žymiuosius amerikietiškus kalnelius-pasiekusi piką leidžiasi žemyn, kartais apsuka ratą ir grįžta nauju pagreičiu, dažnai tiesiog rieda ne itin greitai, iš inercijos. Tačiau judesys ir greitai užplūsiančio adrenalino laukimas yra ištisiniai.
Karas. Rusiškos technikos upės Ukrainoje, nesibaigiančios pratybos Lietuvoje, psichopatiniai V.Žirinovskio pareiškimai ir klykiančios žiniasklaidos antraštės atbukino.
Vatnikai ir verktiniai, šauliai ir patriotai, 5-ji kolona su koloradais ir tautinis jaunimas bei dešinysis trolibanas.
Ponas Pu trintų rankas. Trintų, jei tik turėtų laiko domėtis viskuo kas gimsta ir analizuojama jo saugumo bei gynybos struktūrų kabinetuose. Visuomenė pavargo. Mūsų visuomenė pavargo. Ją atbukino graibymas už ranktūrių ir nuolatinis krūpčiojimas nuo karo grąžto garso.

——————————————————————————————- Jeigu pažvelgsite į aukščiau parašytą tekstą-jis visai tiktų įvadui į verksmingą antimilitaristinį rašinėlį, kuriame sofistikuotais tarptautiniais žodžiais būtų atskleistas „primityvus tanatum skatinimas šiuolaikinėje Lietuvos žiniasklaidoje” ir baigiama K.Adenaurio žodžiais „Storaodiškumas yra Dievo dovana”, tačiau „juk ne visus Apvaizda ja apdovanojo!” (pastaroji frazė K.Adenaueriui nepriklauso).
O dabar prašau paklausyti:
Ponas Pu tikrai trina rankas. Jis puikiai žino, kad Vakarų Europa pilna arafatkinių chegevarininkų, depardjuškių, tuminų, kaikarių ir maryčių iš lipenų klano, kuriuos pakreipus reikiama linkme ir srauniais pinigų upeliais, 1968-ųjų Prancūzijos studentų protestai ir Talino Bronzinio abrozdėlio įvykiai atrodytų nekaltai. Labai nekaltai.
Nes…kodėl prancūzai turi kariauti už bepročius lietuvius, kurie nori užgrobti Kaliningradą?
Kodėl jie turi lieti kraują už tuos, kurie tiesioginio pavojaus akivaizdoje kviečia į savo taip ir nesukurtą pilnavertę kariuomenę (teatleidžia man kariškiai, bet tai ne jų, visai ne jų, o politikų ir visų mūsų kaltė*) 3000 šauktinių tuo pačiu metu jau esantiems profesionalams stabdydami uniformų išdavimą, nes…nėra pinigų.
Mūsų valstietiškas gudravimas su „apsuksim ponus aplink pirštą” galiausiai mus ir pražudys. Vis dar ne vėlu susiimti.
Ponas Pu PRIVALO kramtyti lūpas po sekančios ataskaitos. Lietuva turi būti mielas žavus ežiukas minkšta nepasiekiama papilve ir aštriais spygliais.
Privalo.
*Procesas vyksta, tik turim pasitempti. Ponas Pu krizena matydamas mūsų varganus 1,11 proc. nuo BVP gynybai.
Pagarbiai,

Sausuolis

Rodyk draugams

Šešėliai

2015-03-30 parašė sausuolis

3.0

Tankumyne susirinkusi komanda susiremia nugaromis ir per automatų G36 optikas stebi aplinką.
Kėkštai šėlsta, jiems medžiuose jau mažai vietos, gergždžiančiais balsais čia pat, už kelių metrų šaukia vienas kitą, keldami dulkes ant žemės, taršo vienas kitam plunksneles, pavasaris.
Jau šyla, saulės spinduliai sušildė žemę, bet dar nepalietė šešėliuose likusių žemės lopinėlių.
Pakilęs po šliaužimo atsiklaupiu ant abiejų kelių ir užsidėjęs patrulinę kuprinę suveržiu pečių bei juosmens diržus. Prisimenu 5.11 užrašą „Allways be ready” (visada būk pasiruošęs). Visi šnaresiai nutilo, visi klausomės.
Sausos šakos trakštelėjimas, dar vienas, intervalai ir garsas lėtai einančio žmogaus…, ne sėlinančio žmogaus. Permetu savo žvilgsnį į tą pusę, galvą suku lėtai, kad staigus judesys neatkreiptų dėmesio. Įsitempia raumenys, tyliai padarau keletą įkvėpimų, reguliuoju savo širdies ritmą.
30 metrų, du kariai, pirma mintis - „savas” ar „svetimas”… neatskiriu tarp augmenijos.
Komanda be garso nukreipia du G36 vamzdžius į juos. Pirmas su Antru pasidalina taikinus, be garso ginklų mechaniniai saugikliai pereina į padėtį „pavieniai šūviai”.
Mintyse nusikeikiu - jei turėtume garso slopintuvus, nereikėtų po šūvių pradėti vengimo manevro, galėtume tęsti užduotį, o dabar mūsų šūviai bus girdimi už 500 metrų, š… .
Jie mūsų nemato, bet lėtai ir atsargiai eina artyn, tuo pat metu žiūrėdami į pamiškę. Jie net neįtaria, kad mes čia. Mintyse - atpažinimo procedūra, uniforma, ženklai, ginklai, ekipuotė, įranga, draugiškų pajėgų veiksmai ir vietos… 15 metrų… Pirmas žvilgteli į mane nieko gero nežadančiu žvilgsniu, trumpu galvos judesiu atsakau „Ne”.
Matau tik profili, negaliu atpažinti. Neišvengiamas artimas kontaktas.. mintys nori grįžti į namus - vaikai dabar mokykloje, su jais viskas gerai…ji dabar darbe, jos plaukai taip kvepia…, veju mintis šalin, susikaupk, galvok, tramdau save… čia ne saugos patrulis ir ne valymo, galvok… 10 metrų… atsisuka. Žvalgai? Jų neturi čia būti, dabar… .
Jie mus pamato, pamato ir nukreiptus vamzdžius, atstumas 8 metrai, ne daugiau. Matau jų akis ir matau ką galvoja - ginklus pakelti per vėlu, bėgti nėra kur, pasmerktųjų žvilgsnis, mato su kuo susidūrė, sustingę… .
Atsistoju visu ūgiu ir einu link jų, komanda nuleidžia ginklus… .
- Labas Vaiduokli, ką jūs čia darot?
- Turėjom išžvalgyt minų lauką, užtrukom ir susivėlinom, žinai kaip būna. Kaip jūs? - klausia su aiškiu palengvėjimu.
- Mes vieną užduotį įvykdėm, einam toliau, noriu rukyti… .

4.0
Vaiduoklis duoda ženkla porininkui saugoti, aš galva mosteliu Pirmam… dabar galime ramiai pasikalbėt. Stovėdami visu ūgiu kalbamės, nesuku sau galvos dėl saugumo. Stovim tankumyne, apsidairau, komanda stebi kiekvienas savo pusę. Įsitaiso patogiau, atsigula, geria iš „camel back” vandenį, Trečias su Antru jau kažką kramto, Pirmas studijuoja žemėlapį.

Smelkiasi abejonė…jie dar nežino, bet mano praktika sako, kad juos jau užmiršo…, nėra žmogaus - nėra problemos.

Savo darbą dirbu seniai, žinau, kad jei sutikom tuos kurių neturėjom sutikti, tai jau nieko gero. Dabar lieka pasikalbėti su Vaiduokliu ir nuspręsti ką darysim toliau. Jeigu jie eina ten iš kur mes atėjom jiems gresia būti aptiktiems valymo patrulio, aišku jei jie sureaguos.
- Vaiduokli kaip jums sekėsi?
- Po kontakto turėjom išžvalgyt sankryžą….
- Dabar turim patikrint kalvą maždauk už 500 metrų nuo čia.
Kalva, ant kurios buvo stebėjimo postas yra vienintelė 1000 metrų atstumu nuo čia, jei žvalgai turi tokią užduotį, vadinasi mūsų užduoties sėkme buvo suabėjota dar operacijai neprasidėjus.
Trumpai nupasakoju Vaiduokliui, ką mes padarėm ir žinodamas, kad jis turi apie 10 metų darbo žvalgyboje patirtį supranta, kokia grėsmė jam ką tik iškilo.
Aš savo darbą padariau, jam spręsti ką daryt toliau. Ir žvalgai ir mes esam per toli, kad turėtume radijo ryšį, bet žvalgai kažkur turi transportą ir mašininę radijo stotį… Mes turim tik savo kojas, operacija visu pajėgumu prasidės po 1 valandos, tada tikrai mes niekam nerūpėsim. Staiga šauna į galvą mintis…
- Vaiduokli gali iš savo mašinos perduoti, kad S10 užduotis įvykdyta, mes sveiki, kelias ir sankryža švarūs? Mes judam prie taikinio S11.
- Nėra problemų. Vaiduoklis susisiekia su savo ekipažu, kuris likęs prie mašinos…
- Mes turim eiti, su kaltės jausmu balse ištaria Vaiduoklis, nužvelgia mus…
- Sėkmės tau, atsakau, būk atsargus… .
Vaiduoklis šypteli lūpos kraštu ir linktelėjęs galvą susikūprinęs lėtu žingsniu, su porininku, vengdamas šakelių trakšėjimo nueina į tą pusę, iš kurios ką tik mes paršliaužėm. Atsisuka vos žengęs tris žingsnius…
- Būkit atsargūs, saugos postas už 70 metrų į šiaurę.
Taip, kaip jis žiūrėjo, žiūrima į tuos kuriuos matai galbūt paskutinį kartą. Atsisėdęs ant žemės žiūriu pavymui tarp augmenijos išnykstančiai porai, dėlioju mintis.
Nieko gero, bet ne pirmas kartas, buvo ir blogiau. Tik dabar pamatau, kad Pirmas žiūri į mane ir laukia ką pasakysiu.
- Girdėjai ką kalbėjom, paklausiu jo?
- Girdėjau, atsako be jokio entuziazmo.
- Susitvarkom ir einam į S11.
Tolumoje pasigirsta trys galingi sprogimai, paskui juos tingėdami pradeda kalenti sunkieji kulkosvaidžiai, prasideda…išsitraukiu Winston ir užsirūkau, komanda tyliai pakaitomis ruošiasi, pažiūriu į jų veidus, jokių emocijų… .

Rodyk draugams