BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Lapkritis, 2011

Lapkričio 23-oji - Lietuvos kariuomenės diena

2011-11-22

Sveikinimai mūsų šalies gynėjams!

Rodyk draugams

Perlenkta reklamos lazda

2011-11-18

Dabartizmas. Daryk DABAR, galvok PASKUI!

Dabartizmas. Daryk DABAR, galvok PASKUI!

Reklama - prekybos variklis. Ir kas gi nutinka tuomet, kai variklis pradeda ūžti, dejuoti ir galiausiai apsipila karštu ir lipniu tepalu, galiausia sutrūkčioja ir nutyla… tik nuo vis dar įkaitusio korpuso kyla lengvas dūmelis. Variklis baigė….savo gyvenimą. Dabar jis netinkamas naudoti savo tiesioginei paskirčiai. Iš jo-jokios naudos.

 Prie ko čia reklama ir tokios aliuzijos į ne visai techninius dalykus? Primenu, pasak tikrų reklamos vilkų, geriausiai klientą užkabinančios reklamos yra tos, kuriose rodomi vaikai, gyvūnai arba seksas.

Sunku ginčytis, tačiau kas nutinka jeigu perlenkiama lazda? Kas nutinka jei minėti ingridientai susimaišo tarpusavyje?

 Daug erotikos gerai?

 Lietuva nepasižymi gausiu feminisčių kiekiu, gal dėl to WC valiklių reklamos veidas - simpatiška, jaunatviška moteris, kurios vienintelis gyvenimo tikslas - švarūs unitazo kraštai. Naivu. Naivu tiek, kad nieko nepiktina.

Higieniniai įklotai su kuriais gali šokuoti maršo žingsneliu arba….braukti (dėkui Dievui, nauju produktu) sau per veidą, palaimingai užsimerkiant. Idiotiška. Todėl šiek tiek piktina.

Dušo želė. Pastebėjote, kad į ją turėtų būti dedami tam tikri afrodiziakai? Neabejotina, nes visos besiprausiančios būtybės įtartinai prisimerkusios ir akivaizdžiai patiria nenusakomą malonumą. Kvaila, todėl tiesiog juokinga.

Tačiau, visa tai nekalti bandymai tuštinti namų šeimininkių pinigines.

„Rimčiau” atrodo bandymai ištisą reklaminę kampaniją, orientuotą į jaunąjį vartotoją sieti su seksualumu, dažnai, neribotu ir neatsakingu. Turime „sex sells” reklamos produktus užsienyje, turime dabartizmą, ir panašius „perlus” - Lietuvoje. Nemoralizuojant - tai tiesiog neskanu, švelniai tariant.

Neskanu kaip ir besibučiuojantis popiežius drabužių tinklo reklamoje arba lietuviško dienraščio reklama ant visuomeninio transporto „Paimk mane kas rytą”.

 Erotika ir…vaikai??

 Suplakime „gerą” reklaminį kokteilį. Erotika ir vaikai. Absurdas? Dalis reklamos kūrėjų su Jumis nesutiktų. Turime M. Jacobs kvepalų reklamą su nepilnamete manekene arba vulgariai pridažytas mažametes prabangiame reklaminiame interjere. Tegul nepyksta jaunosios mamytės - keletas sauskelnių reklamų, mažamečių „mis” mokyklėlės ir dalis vaikų „Eurovizijos”, mano nuomone, nei vaikų psichikai nei suaugusio žmogaus savivokai (vėlgi, labai švelniai išsireiškus) naudos neduoda.

 Reklamistai, pamenat kas yra prekybos variklis? Pamenat kas būna kai jis tampa netinkamas naudoti?

 

 Pagarbiai,

 Sausuolis

Rodyk draugams

Apie benzino kolonėles tarp sostinės ir pajūrio

2011-11-17

Esu kaunietis. 30 metų ten praleidau. Būtasis laikas, nes nesenai pradėjau antrąjį savo gyvenimo penkmetį sostinėje. Dėl šios priežasties, kaip ir dėl to, kad laikau save pakankamai kritiško ir blaivaus (bent jau darbo dienomis) proto, tariuosi galįs aptarti vieną nacionalinę „problemą”.

Vilnius/Kaunas. Arba Sostinė prieš Laikinąją sostinę, arba…tiek to, epitetų „problemai” sugalvoti galima įvairių, tačiau esmę visi supranta. Vadinkime šį reiškinį tiesiog „problema” (be abejonės, kabutėse).

Straipsnelis į giluminę situacijos analizę nepretenduoja, tiesiog keletas štrichų vilnietiškai kaunietiškam portretui per asmeninę patirtį.

 „Problemos” supratimas pagal žmogaus amžių.

 Visi sparnuoti posakiai apie sviestą, miestą ir ekskrementus, vidutinio lygio degalines, žalios spalvos laisvo elgesio merginas (čia kvepia tikru iškrypimu, tiesą sakant, patys įsivaizduokit vaizdelį…) iš vienos pusės ir pilnas gatves narkotikus vartojančių kitataučių iš kitos pusės gimsta…14-18 metų šaunuolių galvose. Suprantama, hormonų audros, dažų trūkumas grafičiui ir kitos pasaulinio lygio nelaimės daro savo, tačiau, kaip žinia „Jaunystė tai išaugama yda…svarbu tik stipriai neprisikiaulint”.

Matyt Jums neteko matyti garbaus amžiaus piliečio iš Vilniaus rėkiančio „tie plikai skusti kauniečiai…”. Man neteko. Turiu pagrįstą įtarimą, kad ir neteks, nebent… (žr. sekantį skyrelį).

Daugiau gyvenimiškos patirties. Daugiau proto. Tiesiog. Be jokių mandrybių.

Todėl kai (jeigu) apie „problemą” rašoma žurnale „Panelė” klausimų nekyla, tačiau jei tema tiražuojama rimtu save laikančiu leidinyje, norisi suprasti ką masto jo (leidinio) marketingo „guru” ar vyr. redaktorius.

 „Problema” ir žmogaus išprusimas.

 Sąmoningai nesakau-išsilavinimas, nes požiūrio skirtumo į „problemą” abiejuose miestuose studijuojančių, nepastebėjau.

Treningai, trumpa šukuosena, auksinė grandinė, BMW+trumpas sijonas, peroksidas, ilgi lakuoti nagai, kramtomoji guma = Kaunas. 17-ka auskarų įvairiose kūno vietose, grandininiu pjūklu išformuota šukuosena, inirtingose grumtynėse su benamiais iš Kariotiškių atimti rūbai, “absoliutus menas ir pasikėlimas” = Vilnius.

Teisingas mąstymas. Inovatyvus ir svarbiausia-dinamiškas. Atsilikęs tik 15-20 metų. Maždaug tiek pat teisingas, kiek tai, kad banko „Snoras” problemas sukėlė masonai jėgas suvieniję su dar nenugalėtais teletabiais iš Nibiru planetos.

Esu sulaukęs klausimų iš trečią dešimtmetį bebaigiančių žmogystų su aukštuoju išsilavinimu: „Tikrai ir Kaune galima gyventi, chi chi..?”, „Be skutimo mašinėlių kirpyklose Kaune ir žirklių yra?” arba tiesiog (kitos barikadų pusės individų): „Tai „Statyba” vėl pralošė?”

Tiesa, tie patys asmenys nešioja šviesias kojines prie tamsaus kostiumo, mėgsta grupę „Patruliai” ir puikiai pailsi Palangos Basanavičiaus gatvėje.

 Pusiau rimtai.Išvada.

 „Problema” egzistuoja ir egzistuos. Tol kol žmonės bus skirtingi. Kol dalis mūsų neturės rimtesnių problemų negu ieškoti kaimyno kitoniškumo…ir kol kita dalis rašys pasipiktinusius komentarus apie šį ar panašius straipsnius.

 Pagarbiai,

Sausuolis

 Vilnius-Kaunas

Rodyk draugams

Maitinsim svetimą kariuomenę?

2011-11-02

Valstybės kūrimo aušroje, kiekvienas patriotiškai nusiteikęs Lietuvos pilietis (tokių tuomet buvo dauguma), galvoje „piešdamas” būsimos ateities viziją įsivaizdavo mūsų Tėvynę skirtingai, tačiau, spėju, buvo ir bendras vardiklis - Valstybės institucijos.

Viena iš „privalomųjų” institucijų Valstybei - kariuomenė.

Puikiai pamenu kalbas prasidedančias „užtenka garbės sargybos kuopos” ir besibaigiančias „reikėtų modernios kariuomenės su tankų batalionais bei 40 naikintuvų”.

Beje, apie naikintuvus ir būtent tokį jų kiekį kadaise užsiminė tuomet dar ne atsargos karininkas, nesenai „delfi” portale pateikęs itin niūrią Lietuvos kariuomenės viziją.

Nepaisant visose srityse pasiektos akivaizdžios pažangos (vieni tinklaraštininkai mini blizgančius prekybos centrus, labiau oficialūs asmenys-NATO ir ES), Lietuvos kariuomenė mūsų valstybėje vis dar podukros vietoje.

Koks procentas nuo BVP skiriamas ir siūlomas gynybai ateityje, keliems pensijinio amžiaus žmonėms jis „atima sotesnį gyvenimą” ir kiek knygų dėl to nenuperkama Lietuvos bibliotekoms-nenagrinėkime. Populistiški ir nelogiški argumentai šioje vietoje, perfrazuojant vieną dainininką - „užkniso juodai”.

Kaip ir tokios pasakos kaip „mes kariuomenę pradėjom kurti nuo nulio”, taip pat „turime šiuolaikišką ginkluotę” bei „partneriai Afganistane mus labai vertina”.

Apie šiuos ir kitus aspektus iš eilės.

 Pradžia

 Pats, tarnaudamas tuometinėje SKAT (Savanoriška Krašto Apsaugos Tarnyba) pamenu apsilaupiusią mūsų kuopavietę, švediškas 1950 metų siuvimo, labdaros būdu gautas, uniformas bei 1 (vieną) RPG-18 tipo granatsvaidį (neaišku ar veikiantį), kuris su neslepiama pagarba būdavo demonstruojamas jaunimui atsakant į klausimą „o kuo kariausime prieš tankus”.

Pamenu mąslų kuopos vado veidą, kada į jam užduotą klausimą „o kuo kariausime prieš oro taikinius?”, kiek pamastęs, jis atsakė „sutelkta, lengvųjų šaulių ginklų ugnimi…prieš sraigtasparnius…gal…”. Tačiau labiausiai pamenu tikėjimą, kad po 3 arba 5 metų (na, vėliausiai po 10-ies), visa to laiko situacija primins anekdotą ir mes turėsime pakankamai modernią kariuomenę.

Tuomet buvo 1993 metai… .

Paklauskite kuo kariaus „prieš oro taikinius” 2011 metų savanorio, kiek kuopose yra prieštankinės ginkluotės?

Įsigijus modernias „Javelin” sistemas atrodė, kad situacija pradės keistis, bet…eina laikas o šios sistemos, matyt dar 10 metų bus minimos kaip mūsų kariuomenės pažangumo pavyzdys. Toks pat, kaip „Aitvaro” vyrų Afganistane, kurie dirba profesionaliai ir kurių dar nepasiekė „kariuomenės strategų-politikų” rankos.

„Lėtieji” estai mus lenkia kariuomenės kūrimo procese. Be „tarptautinio koordinavimo seminaro partnerystės vidiniams aspektams aptarti” jie perka stambiakalibrę artileriją. Be parodų ir dar vieno paminklo atidengimo ceremonijos jie keičia šarvuočius į naujesnius modelius. Be slidaus diplomatiško aptakumo ir „regioninio bendradarbiavimo bei grėsmių aptarimo” jie svarsto kaip galėtų nuskandinti „Mistral” tipo laivą bei stabdyti tankų kolonas judančias jų sostinės link. Be kanceliarinių kareivių, jie turi atskirą karinį junginį, kurio tikslas ginti sostinę Taliną.

 „Nėra pinigų”

 Frazė šventa. Visiems. Kas drįs jai prieštarauti bus nulinčiuotas be teismo. Nes pinigų tai išties NĖRA. Taip kalba „taupymo marketingo” specialistai-politikai, prieš vykdami gelbėti Sacharos, taip kalba aukso grandine pasipuošęs pilietis stumdamas du artipilnius vežimus „Maximoje”.

Kariuomenė ir rūpinimasis ja man primena žinomą filmą „Vienas namuose”. Kariuomenę pagimdėme, paauginome ir palikome vieną…galbūt „jeigu kas” ji „ką nors sugalvos”, kad užpuolikai „kaip nors” gautų į dantis. Bėda tame, kad realaus konflikto atveju, užpuolikai nebus du suvaikėję banditėliai, o visa orda gerai organizuotų „plėšikų”, kurių naivūs vaikiškai-partizaniški triukai ir nekaltai-baltiškas mėlynų akių žvilgsnis nesustabdys.

 Pagarbiai,

 Sausuolis

Rodyk draugams