BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Maitinsim svetimą kariuomenę?

Valstybės kūrimo aušroje, kiekvienas patriotiškai nusiteikęs Lietuvos pilietis (tokių tuomet buvo dauguma), galvoje „piešdamas” būsimos ateities viziją įsivaizdavo mūsų Tėvynę skirtingai, tačiau, spėju, buvo ir bendras vardiklis - Valstybės institucijos.

Viena iš „privalomųjų” institucijų Valstybei - kariuomenė.

Puikiai pamenu kalbas prasidedančias „užtenka garbės sargybos kuopos” ir besibaigiančias „reikėtų modernios kariuomenės su tankų batalionais bei 40 naikintuvų”.

Beje, apie naikintuvus ir būtent tokį jų kiekį kadaise užsiminė tuomet dar ne atsargos karininkas, nesenai „delfi” portale pateikęs itin niūrią Lietuvos kariuomenės viziją.

Nepaisant visose srityse pasiektos akivaizdžios pažangos (vieni tinklaraštininkai mini blizgančius prekybos centrus, labiau oficialūs asmenys-NATO ir ES), Lietuvos kariuomenė mūsų valstybėje vis dar podukros vietoje.

Koks procentas nuo BVP skiriamas ir siūlomas gynybai ateityje, keliems pensijinio amžiaus žmonėms jis „atima sotesnį gyvenimą” ir kiek knygų dėl to nenuperkama Lietuvos bibliotekoms-nenagrinėkime. Populistiški ir nelogiški argumentai šioje vietoje, perfrazuojant vieną dainininką - „užkniso juodai”.

Kaip ir tokios pasakos kaip „mes kariuomenę pradėjom kurti nuo nulio”, taip pat „turime šiuolaikišką ginkluotę” bei „partneriai Afganistane mus labai vertina”.

Apie šiuos ir kitus aspektus iš eilės.

 Pradžia

 Pats, tarnaudamas tuometinėje SKAT (Savanoriška Krašto Apsaugos Tarnyba) pamenu apsilaupiusią mūsų kuopavietę, švediškas 1950 metų siuvimo, labdaros būdu gautas, uniformas bei 1 (vieną) RPG-18 tipo granatsvaidį (neaišku ar veikiantį), kuris su neslepiama pagarba būdavo demonstruojamas jaunimui atsakant į klausimą „o kuo kariausime prieš tankus”.

Pamenu mąslų kuopos vado veidą, kada į jam užduotą klausimą „o kuo kariausime prieš oro taikinius?”, kiek pamastęs, jis atsakė „sutelkta, lengvųjų šaulių ginklų ugnimi…prieš sraigtasparnius…gal…”. Tačiau labiausiai pamenu tikėjimą, kad po 3 arba 5 metų (na, vėliausiai po 10-ies), visa to laiko situacija primins anekdotą ir mes turėsime pakankamai modernią kariuomenę.

Tuomet buvo 1993 metai… .

Paklauskite kuo kariaus „prieš oro taikinius” 2011 metų savanorio, kiek kuopose yra prieštankinės ginkluotės?

Įsigijus modernias „Javelin” sistemas atrodė, kad situacija pradės keistis, bet…eina laikas o šios sistemos, matyt dar 10 metų bus minimos kaip mūsų kariuomenės pažangumo pavyzdys. Toks pat, kaip „Aitvaro” vyrų Afganistane, kurie dirba profesionaliai ir kurių dar nepasiekė „kariuomenės strategų-politikų” rankos.

„Lėtieji” estai mus lenkia kariuomenės kūrimo procese. Be „tarptautinio koordinavimo seminaro partnerystės vidiniams aspektams aptarti” jie perka stambiakalibrę artileriją. Be parodų ir dar vieno paminklo atidengimo ceremonijos jie keičia šarvuočius į naujesnius modelius. Be slidaus diplomatiško aptakumo ir „regioninio bendradarbiavimo bei grėsmių aptarimo” jie svarsto kaip galėtų nuskandinti „Mistral” tipo laivą bei stabdyti tankų kolonas judančias jų sostinės link. Be kanceliarinių kareivių, jie turi atskirą karinį junginį, kurio tikslas ginti sostinę Taliną.

 „Nėra pinigų”

 Frazė šventa. Visiems. Kas drįs jai prieštarauti bus nulinčiuotas be teismo. Nes pinigų tai išties NĖRA. Taip kalba „taupymo marketingo” specialistai-politikai, prieš vykdami gelbėti Sacharos, taip kalba aukso grandine pasipuošęs pilietis stumdamas du artipilnius vežimus „Maximoje”.

Kariuomenė ir rūpinimasis ja man primena žinomą filmą „Vienas namuose”. Kariuomenę pagimdėme, paauginome ir palikome vieną…galbūt „jeigu kas” ji „ką nors sugalvos”, kad užpuolikai „kaip nors” gautų į dantis. Bėda tame, kad realaus konflikto atveju, užpuolikai nebus du suvaikėję banditėliai, o visa orda gerai organizuotų „plėšikų”, kurių naivūs vaikiškai-partizaniški triukai ir nekaltai-baltiškas mėlynų akių žvilgsnis nesustabdys.

 Pagarbiai,

 Sausuolis

Patiko (3)

Rodyk draugams

1 komentaras | “Maitinsim svetimą kariuomenę?”

  1.   Vaidas rašo:

    Vienok puikus įrašas. Taip ir dėk/siūlyk kur į portalą kokį - garantuotai sugeneruos šimtus besiputojančių penktakolonininkų išsivėmimų (tai, ko reikia portalui) ir galbūt paskleis žinią (tai ko reikia kariuomenei).

    Tas pastebėjimas “nuo nulio pradėjome kurti” šiaipjau ne pasaka, ir buvęs SKAT savanoris tai lyg ir supranti, čia gal ko gero tokį teiginį kaip pasiteisinimą vartojant užknisa labiau.

    o dėl “nėra pinigų” tai čia požiūrio klausimas - nėra lobizmo, tradicijų, nėra aiškaus visuomenės brandumo ir palaikymo ir elementaraus suvokimo - kas kitas, jei ne kariuomenė. Nepriklausomybės kovų savanoriai faktiškai užmiršti ir nuobodžiai telinksniuojami istorijos vadovėlių dviejuose puslapiuose arba paminimi prie progos, per šventes.

    Be to, labai gyva tarpukario ir jo apmaudžios pabaigos stigma - “šėrėm, šėrėm kariuomenę, o ji neiššovė nė šūvio” (tarsi kariuomenė dėl to būtų kalta).

    Nepamirškim, kad laviai ir ypač estai lygiai tokią pačią stigmą turi, nors, daugeliui lietuvių nė nenutuokiant, latviai, o ypač estai parodė simbolinį pasipriešinimą.

    Vis tik estai į tai žiūri ne vien raudodami ir kaltindami, ne peikdami šiuolaikinę kariuomenę, o atvirkščiai - ją palaikydami ne tik apklausose, kaip lietuviai, bet ir realiai (politiniame lygmenyje), — t.y. racionaliai ir remiantis žydišku principu - “Never again”. Kad nepasikartotų 40-ųjų tragedija jie nori būti maksimaliai stiprūs, kiek tik gali būti stiprūs tokie mažiukai. Manau, kad jei pajėgtų išlaikyti, tai jie ir branduolinį ginklą mielai turėtų.

    Pusiau skusta pusiau lupta šaukimo sistema 17 atkurtos nepriklausomybės metų taip pat leido įsitvirtinti mitui, kad į kariuomenę eina tik lūzeriai, nepajėgę baigti dešimt klasių, nepajėgę išsisukti (sovietinis palikimas). “Dešimt procentų šaukimas” tai taip pat efektyvu, kaip sovietinis kolūkis.

    Žodžiu terpė LK ignorui sudaryta ypač palanki. Sunkus darbas ką nors pakeisti, bet ko gero lengvesnis, nei išbandymas tikru karu

Rašyk komentarą