BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: 2018-09-11

Įkyrus balsas

2018-09-11

I skyrius
Reisas „Londonas-Kingstonas” buvo atidėtas dėl blogų oro sąlygų, todėl Kitas sėdėjo erdvioje oro uosto salėje ir laukė tolesnės informacijos. Netrukus garsiakalbiai sugriaudėjo:
„Skrydis „Londonas-Kingstonas” atidedamas 2-iems valandoms. Atsiprašome keleivių dėl…” .
Kitas daugiau nebesiklausė, bet tvirčiau susisupo į savo lietpaltį ir įsikniaubė į pakeltą apykaklę.
Šią drėgną 1992 m. rudens dieną jo nuotaiką buvo ypač prasta. Sukosi galva, kūną krėtė lengvas drebulys ir vyras netvirtai save apgaudinėjo, kad tai dėl trijų stiklų viskio, kuriuos jis su Gerhardu, kolega iš Tiekimų skyriaus, vakar suvartojo mieste. Tiesa, prieš tai buvo keletas alaus ir trumparankoviai marškinėliai, košiant neįprastai šaltam rugsėjo vėjui. „Žodžiu..dar tik 33 meteliai o jau visai išgveręs”-tokia savikritika nei velnio neramino. O dar ta nelemta komandiruotė.
Snaudulys, atėjęs netikėtai ir žadėjęs, kad ir laikiną palaimą, buvo nutrauktas šeimynėlės įsitaisiusios šalia. Eilinė šeima su stambiu šlakuotu tėtuku ir ženklaus viršsvorio kamuojama jo žmona. Ir vaikėzu. Hiperaktyviu vaikėzu, kuris bent du kartus užkliuvo už Kito kojų ir savosiomis bent du šimtus kartų užlipo ir nulipo ant kėdės tuo drebindamas visą jų eilę bei pastoviai kažko inkšdamas, nepatenkintas ir tas balsas…spygus, įkyrus balsas.
Kitas pajuto,kad smilkiniuose ima pulsuoti.
Likęs pusvalandis virto amžinybe ir paskelbus laipinimą Kitas pirmas šovė prie registracijos langelio. Mintyse buvo tik viena-kėdė. Minkšta, apgaubianti lėktuvo kėdė. „Tegu bus krėslas”, Kitas šyptelėjo mintyse, tik dėl vidinės savijautos net vidinė šypsena išėjo kažinkokia rūgšti, su „kalančia” galva ir šaltu prakaitu pažastyse.
Salonas..37 D.. kėdė („krėslas), štai…ūmai jam pakirto kojas. Tas spiegiantis įkyrus balsas. 38 D.

II skyrius
“Tikriausiai ji blogiausia pasaulyje”, taip savo nuotaiką galėjo apibūdinti pats Kitas, bejėgiškai stebėdamas pro iliuminatorių plaukiančius debesis, kuriuos dar siekė jo apsiblausęs žvilgsnis-papildomas viskis kiek numalšino galvos skausmą, o aspirinas ant viršaus ir kūno drebulį.
Bjaurusis vaikis buvo kiek aprimęs ir susikaupęs čiaumojo šokoladą, kuriuo išteptas rankas kartais brūkštelėdavo Kitui per viršugalvį- vyras pagavo save fantazuojant kaip jis paima vaikiščią už kojos ir gerai įsiūbavęs paleidžia, pro stebūklingai atsivėrusias lėktuvo duris į lauką. Ir tos šokoladuotos rankos, tas spigus įkyrus balsas amžiams dingsta iš jo minčių Visatos. Tik naujas spyris į atlošą grąžino jį į realybę.
Neaišku kaip ir kada tai būtų baigęsi, bet iškamuotą kūną įveikė nuovargis.

Paskutinį, ką atsiminė Kitas, buvo juntamas lėktuvo virpesys, staiga užgulančios ausys ir spigus balsas:
-Nenoriu daugiau šokolado, nenoriuuuu!!!!
Šviesa, spaudimas galvoje ir krūtinėje bei beviltiškas troškimas įkvėpti oro.

Šalta..vanduo..Kitas ėmė malti kojomis ir rankomis, šios nerado jokios atramos..”Šūdas..velnias, tai…sudužo, velnias, sudužo..”.
Protas nepajėgė suvokti ką mato-vanduo-didžiulis bekraštis vandenynas aplink.

Ir zvimbimas. Bitės? Kokios bitės?! Burzgimas, artėja. Lėktuvas!!!
Pradžioje buvęs vos matomu taškeliu didelis keturmotoris lėktuvas su vandens slidėmis prariaumojo beveik tiesiai virš išsižiojusio Kito, nerangiai pasviro į kairį šoną ir apsukęs ratą ėme leistis artėdamas prie vandens.
-”Gelbėtojai!” Kitui net gerklę suspaudė iš palengvėjimo ir savo nuovokos.
Lengvai supdamasis ant bangų ir stumdamas prieš save baltų purslų kupetą lėktuvas sparčiai lėtino greitį. Kitas aiškiai matė nedidelę pilotų kabiną, didelę dvigubą lėktuvo uodegą.
Likus geram šimtui metrų lėktuvas grakščiai pasisuko šonu atidengdamas Kitui didžiules Svastikas ant lėktuvo uodegos.

„To be continued..”

Kas kiek galite, kas kiek norite:
PayPal.Me/Sausuolis
Remiate Sausuolį-remiate Lietuvos gynybos stiprinimą!

Pagarbiai,
Sausuolis

Rodyk draugams