BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: 2017-06-16

“Verslas, pokaris, Valstybė”

2017-06-16

Kilęs šurmulys dėl pokario kovos, partizanų -„teroristų” interpretacijų daugelio nepaliko abejingais.

Jeigu problema daugiabriaunė ir ją galima įvardinti kaip problemą, neapseisime be dramos, atskirais atvejais- šaržo elementų ar diskusijose kylančios isterijos.
Atmetus etines, istorines, net propagandines klišes bei naratyvus išlieka klausimas „O kas toliau?”.
Ar savo istoriją, atskirus jos laikotarpius turėtume papudruoti ar žvelgti į juos skvarbiu analitiniu žvilgsniu, narstant po kaulelį tuos „nemalonumus”, kurie visuomet lydi įtemptus epochos momentus, pripažinti klaidas ir muštis į krūtinę atgailaujant?
Taigi, kas toliau?
Kasdieniame gyvenime, dažnai vyrauja paradigma, kur verslas-tai efektyvi veiklos, naudos, pelno optimizavimo ir veikimo forma.
Tuo tarpu, valstybinis sektorius kažkuo primena akademinę bendruomenę-gilios įžvalgos keičiamos dokumentų šūsnimis, darbo komisijos kuriamos įsakymais, jų susirinkimus protokoluoja žmonės paskirti kitais įsakymais, o be tam tikro išnašų ir naudotos literatūros sąrašo mokslinis darbas koreliuoja su, bet kuriuo biurokratiniu dokumentu-darbo įdėta daug, AVI (aktyvios veiklos imitacija) pasiekusi virtuoziškas aukštumas, praktinės naudos-nulis.
Pokario vertinimas viešojoje erdvėje galėtų būti pozicionuojamas iš verslo kaip naudos-efektyvumo pozicijų.
Poreikis ugdyti mąstančius, analizuojančius piliečius neturi būti priešpastatomas atgailai. Pokario tragizmas su nekaltomis aukomis, partizanų padarytomis klaidomis, diskutuotinais sprendimais tegul būna gvildenamas istorikų konferencijose, viešai prieinamuose darbuose, bet nebrukamas visuomenei kaip „privalu žinoti” dominantė.
Versle, įmonės vadovai, analitikai žino kompanijos silpnasias puses, padarytas klaidas ir daro sprendimus, kad ateityje to išvengti. Kiti kompanijos darbuotojai orientuojami į naudos-efektyvumo tikslą-auginti pardavimus, pelningumą, optimizuoti sandėlius, gerinti klientų aptarnavimą, etc.
Pasinėręs į akademines diskusijas „demokratiškai pasitarkime su valytoja dėl krentančių gamybos rodiklių”, verslas rizikuoja tapti neefektyviu ir būti suvalgytas konkurentų. Paprasčiau-išnykti iš rinkos, t.y. bankrutuoti.
Mes, kaip valstybė, taip pat galime išnykti, nes turime pagrindinį, didelį konkurentą, kuris, verslo kalba šnekant, dominuoja rinkoje, nori keisti ir formuoti ne tik rinkos bet ir mūsų pačių „kompanijos” darbuotojų vartojimo įpročius, bei stengiasi „pritraukti klientus” į savo interesų lauką.
Pasaulis žino pavyzdžių, kada „per daug didelis,kad žlugtų” tiek versle, tiek geopolitikoje žlugdavo su trenksmu. Mes esame maži, o didelis nori mus sužlugdyti veikdamas tiek mūsų kompanijos viziją, misiją ir vertybes, tiek „kasdamas” po kiekvieno kompanijos darbuotojo lojalumu.
Biurokratinė, filosofinė kontempliacija („teisiškai žiūrint, partizaninis judėjimas nėra visai legitimus, dėl kombatantų apibrėžimo taip pat reikėtų pamąstyti”) užpildant medias abejonės dominante, mūsų kompanijai „Lietuvos Valstybė” gali būti žalinga ir mirtina-mes tampame nekonkurencingi geopolitinėje dvikovoje.
Istorija, deja, dažnai nebūna paruošus variantų „galite bankrutuoti ne vieną kartą ir pradėti viską nuo nulio”.

Pagarbiai,

Sausuolis

Rodyk draugams