BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: 2012-05-11

Triukšmingi sovietmečio aidai

2012-05-11

Nors straipsnio pavadinimas verčia manyti, kad bus rašoma apie politiką, istoriją ir sovietmečio paveldą, teisinga iš dalies tik paskutinioji frazė. Paveldas tas išreikštas ne surūdijusia sovietine skulptūra ant Žaliojo tilto, rusiškais keiksmažodžiais iš jaunimo lūpų (dažnas taip besikeikiantis, rusiškai apskritai nesupranta) ar tiesiog nostalgija bulkutėms po 3 kapeikas.
Straipsnis apie mūsų bendrą gyvenimą. Apie mūsų bendrą gyvenimą daugiabučiuose.
Pamenat sovietinius anekdotus apie tai kaip kaimynas už sienos myli savo žmoną o „pro rozetę viskas girdisi”? O gal pamenate „labai juokingus pasakojimus” apie statybininkų, sienose užmūrytas negyvas žiurkes ar su adata pradurtus kiaušinius, kurie pradeda dvokti naujakuriams padarius remontą? Niekas nepasikeitė nuo tų laikų, o ypač-tamsus ir glitus kolūkinis mąstymas.

„Savininkai”

Daugumai daugiabučių gyventojų nuosavybės teise priklauso butas, kuriame jie gyvena. Tai reiškia, kad egzistuoja kritinė masė „savininkų”, kurie frazę „teisė į privačią nuosavybę garantuojama Konstitucijos” supranta kaip „mano butas, ką noriu tą ir darau”. Sovietmečiu tik nuosavoje virtuvėje pusbalsiu aptarinėti Brežnevo antakiai evoliucionavo į visame bute, atsiprašau, „privačioje nuosavybėje” keliamas orgijas. „Nes butas yra mano! Kam nepatinka lai nežiūro! Ir neklauso! Kas man uždraus?!”. Varguolis, gavęs (ar nusipirkęs) betoninę dėžutę pasijunta NT SAVININKAS. Beveik aksioma, kad šis „savininkas” išaugęs troleibusą arba chruščiovinę „komunalkę” primenančiame bute su ištemptais šniūrais skersai kambario ir ant jų džiūstančiais tėčio „šeimyniniais” (arba dar blogiau-„telniažke”), pajuodusia iš nuovargio mama, kurios nuo ūkinio muilo sugrubusios rankos dažniau pliaukštelėdavo (ne tik) per užpakalį negu paglostydavo galvą, o tėvas pliekdavo domino su draugeliais ir kiekvieną vasario 23-ją, „Tarybinės armijos dieną”, grįždavo namo beveik komoje. Nors pats tarnavo Rygoje automechaniku, tačiau paslaptingai užsimindavo kaip jo „vos nepaėmė desantininku į Afganistaną”.
Šitas „savininkas” nuo savo gimdytojų yra pakankamai toli pažengęs visom prasmėm. Pirmoji prasmė-jis yra savininkas! Todėl S-90 muzikinio centro garsiakalbiai pakeisti “japoniškais”,o ūkinį muilą žmonai senai pakeitęs Arielis. Tačiau šeimos galvos statusą papildžius, kasmetinėmis kelionėmis į Turkiją ir NT SAVININKO prestižu gaunasi sprogstamasis kokteilis.
Norėjau parašyti “sprogstamasis smegenų kokteilis”, tačiau smegenų tokie asmenys neturi. Jie turi BUTĄ!
Kadangi butas nuosavas, galima elgtis lyg visas namas būtų nuosavas. Kiekvienas turime tokių kaimynų ir girdime, matome, jaučiame jų „vakarėlius”, šiukšles, BMW ant žalios vejos, nuorūkas savo balkone arba…jų vaikus.

„Suvaikėję”

Nuoširdžiai Jums linkiu, kad tokie negyventų virš Jūsų arba/ir po Jumis. Žmogus, kuriam „vaikai yra viskas” yra natūralus. Žmogus, kuriam „jo vaikai yra viskas, nesvarbu ką kiti mano”-yra suvaikėjęs prietranka. Kai/jeigu tokie veikėjai įleidžiami į daugiabutį - daugiabučiui galas. Paaiškinsiu, kad pats esu „vedęs ir turintis vaikų”, šeimą labai myliu, tačiau aplinkoje egzistuoja įvairių tipažų žmonių. Baldų traukymo varžybos, rungtynės su kamuoliu daugiabutyje? Na ir kas, „juk čia tik vaikas”.
Aiškini tokiam suvaikėjusiam pritrankai, kad man, jo „čia tik vaikas” ne ką tesiskiria nuo „čia tik pneumatinis kūjis”. O taip, kūjį galima išjungti o „vaiką, ką? Surišti ar kaip?”
Juk vaiką reikia auginti laisvu ir kūrybingu žmogumi. Vaikas turi išmokti nekreipti į kitus dėmesio, būti stiprus ir mokėti „lipti per galvas”. Štai suvaikėję varguoliai-nt savininkai ir moko savo vaikus lipti per galvą, beveik tiesiogine prasme. Tačiau po to stebimasi ir piktinamasi „jaunimu negerbiančiu aplinkinių”.

„Tolerantiški”

Tačiau įsivaizduokite, kad Jūsų daugiabučio gyventojai, tai mišinys suvaikėjusių, savininkiškų ir tolerantiškų personų. Patarimas - geriau tuoj pat pardavinėkite savo butą ir ieškokite kito.
Klausydamas pirmųjų muzikos ir rinkdamas nuorūkas iš balkono galite išgirsti įnirtingą beldimą į duris. Tai kitų kaimynų atžala metaliniu kastuvėliu gadina jūsų durų apdailą. Turite kuo nuoširdžiau ir mieliau nusišypsoti, nes vienas tolerantiškas kaimynas tyliai alsuodamas tai stebėjo pro durų akutę, tačiau pats, duris pravertų tik branduolinio karo atveju ir tai tik dėl to, kad atsiprašyti. Nes jis - tolerantiškas.
Šiuos kaimynus apibūdinti sunku. Tai gali būti 70-metė pensininkė ir 30-metis vadybininkas, nors kiekvienas iš jų galėtų nešioti marškinėlius su užrašu „Geriau jau niekur nesikišiu-maža ką…”.
Girta kompanija garsiai leidžia muziką šalia esančioje mašinų aikštelėje 2 val. nakties? Kitą rytą randi „pasipiktinusius” tolerantiškų kaimynų įrašus namo konferencijoje: „..bet tai čia jau ne pirmą naktį taip…”, „nu, tikrai jau iš namų išeiti norisi…”, „..aš tai šiandien dieną pamiegojau užtat)”.
Iškviesti policiją? Ne…”dar po to atras pagal numerį ir langus išdaužys..žinai, gi ten visi vienas kitą pažįsta tai po to…”.
Sovietinio KGB baimės atgarsiai? Vergo mentalitetas? Ar tiesiog pilkųjų ląstelių trūkumas smegenyse?

Pabaigai, nieko paguodžiančio nepasakysiu. Jeigu gyvenate tokiame name-kraustykite kitur ir tikėkitės. Tikėkitės, kad jūsų vaikai gyvens visuomenėje, kurioje tamsaus ir glitaus sovietinio sielos paveldo bus mažiau.

Pagarbiai,

Sausuolis

Rodyk draugams