BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Vasaris, 2012

Su vasario 23-ja draugai!

2012-02-23
Šiandieną, vasario 23-ją dieną išgirdau - „Sveikinu Tave!”

Išvydęs nustebusią veido išraišką pašnekovas patikino, kad šiandieną - tarptautinė vyrų diena.

Tolesnis dialogas:

Aš: Ši diena - Sovietinės armijos, bet kokiu atveju, pasveikinsiu Tave sausio 28-ją.

Pašnekovas: O kas bus sausio 28-ąją?

Aš: Europos duomenų apsaugos diena.

Pašnekovas: O prie ko čia aš ir Europos duomenų apsauga?

Aš: o prie ko čia aš ir Sovietinė armija?

 

Atvirai pasakysiu, nesuprantu aš tokių žmonių. Nesuprantu „darbo kolektyvų”, kuriuose moterys šią dieną dovanoja vyrams kolegoms gvazdikus (patikėkit, tokių „kolektyvų” būna ir šiais laikais), pačios žinodamos, kad kovo 8-ąją sulauks centralizuotai pirktų „girtų tulpių”.

Jeigu tulpės čia ne visai į temą, tai vasario 23-ji-aktuali.

Tęsiant pokštų analogiją: ši diena ir ja besidžiaugiantys žmonės primena anekdotą, kuomet krepšinio varžybos organizuojamos tarp Pravieniškų „Laisvės” ir Žiegždrių „Proto” komandų.

Esmė ta, kad nelaisvės bei neįgalumo „humoras” nėra ypatingai juokingas, kaip, kad tragiškai ir sarkastiškai juokingi pasirodome patys.

Paradoksas, bet vieni kitus sveikiname su diena armijos, kurios jau nebėra. Armijos, kurios kariai tiek metų trypė mūsų žemę. Armijos, kurios uniformos sugėrė tūkstančių mūsų tautiečių prakaitą, kraują ir ašaras.

Sveikinu visus su artėjančia Kovo 11-aja. Šį kartą nuoširdžiai sveikinu.

 

Pagarbiai,

 Sausuolis

Rodyk draugams

Butai brangzzz

2012-02-21

Pamenu, visai puikiai pamenu, pirmuosius parduodamų butų ir namų skelbimus Lietuvos laikraščiuose. Visur buvo rašoma, kad tai „labai geras butas” (namas), o prabangiausi skelbimai būdavo papuošiami katastrofiškos kokybės juodai baltomis fotografijomis, kuriose galėjai įžvelgti gėlėto „minkšto kampo” dalį „salione” ir Versaliui gėdos nedarysiančio gipsinio lipdinio ant lubų fragmentą.

Kiek vėliau, prakutę spekuliantai akcentuodavo žodžius „euroremontas” bei („aukštasis pilotažas”) „pakabinamos lubos”, o „įmontuoti šviestuvai” suteikdavo objektui  technologinės kosminio laivo mistikos.

Kaip sakydavo senovės lietuviai: „O tempora, o mores!”. Laikai keitėsi, papročiai taip pat. Turėjom pakilimus ir nuopolius, NT milijonierius ir skurdžius Vilniaus Šnipiškėse, iki dabar pat tampančius vandenį kibirais iš hidrantų ir laukiančių „savos-teisingos kainos”. Turėjom milijonines paskolas ir išvaržytus butus, darbų vykdytojus su „Lexus‘ais” ir sakralinį „butai brangzzz”.

Visame šitame „džiaugsmingam” šurmuly niekur nedingo jie - NT agentūrų pardavėjai, evoliucionavę iš raudonšvarkių vadybininkų iki žmonių sielų inžinierių, pardavimo guru, marketingo asų, kuriems parduoti sodo sklypą Salininkuose už šimtus tūkstančių, kokiam nors Topo centro pardavėjui-vieni niekai. Tačiau…ar tikrai žodis evoliucija čia tinkamas? Ir apskritai, ar ko nors verti tie pardavėjai?

Tipinis, tipinio buto pardavimo skelbimas, tipiniame, tipinės NT agentūros interneto tinklapyje:

Parduodamas išskirtinis, funkcionalaus išplanavimo 1 kambario butas  žaliame rajone. Tik 15 minučių kelio automobiliu ir Jūs pasieksite miesto centrą arba vieną iš kelių miesto rekreacinių ir poilsio zonų. Malonūs ir ramūs kaimynai. Netoli namų esanti žaidimų aikštelė leis Jūsų vaikams džiaugtis kitų vaikų draugija, o kompaktiškame uždarame namo kiemelyje Jūs visada rasite vietos savo automobiliui. Tai - puiki investicija į ateitį.”

Įvedę tokį skelbimą į google‘ą tikriausiai apsiverktumėte, nes jums pateiktų 80 procentų visų Lietuvos miestuose parduodamų 1 kambario butų. O jeigu skaičių 1 pakeistumėte 2 ar 3-rezultatas būtu analogiškas tik keistusi buto kambarių skaičius.

Skelbimo nekomentuosiu. Gal tai padarys koks netipinis netipinės agentūros atstovas?

Vietoj pabaigos, klausimas retorinis-kaip gali brangti butai ir augti jų pardavimai jei pardavėjai pirkėjus laiko elementariais nevispročiais?

 

Pagarbiai,

 Sausuolis

Rodyk draugams

Mergina rudu golfuku

2012-02-07

Garsiai nuskambėjusi D.Rimšaitės istorija paliko nedaug abejingų. Tačiau paliko. Vienas jų buvau aš. Na, paleiskim mes tą apsiašarojusią merginą rudu „golfuku” ir suveržtais plaukais. Įsimylėjo ji ten kažką. Nori dienomis sportuoti, naktimis mylėti(s). Gaila ar ką?

 Beveik idilė, kurią drumstė aštriadančiai biurokratai iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto. Keletas nepatenkintų valdininkų, kuriems „buvo nurodyta iš aukščiau” balsuoti „prieš”.

 Pripažinkim, pradžioje, mažai besidomintiems sportu, galėjo taip ir pasirodyti. Panašu, kad tokį vaizdą pateikti kažkam norisi ir toliau. Dar daugiau, panašu, kad tas kažkas yra už Lietuvos ribų.

Sąmokslo teorija? Gal būt.

Yra toks angliškas posakis „it‘s all about money” (viskas dėl pinigų). Manyčiau, kad šiuo atveju, pinigai niekuo dėti, kaip niekuo dėta ir meilė begalinė, bei „nešildomos Lietuvos sporto salės”.

 Politika. Ir jei ne didžioji, tai vis tik ne tokia ir maža. Lietuva nervuoja Rusiją. Paklausite kodėl taip sužmoginau šį jausmą? Ogi todėl, kad valstybes valdo žmonės ir mūsų didelės kaimynės nedideli valdovai pakankamai skausmingai reaguoja į mažutės Lietuvos pasispardymus.

Nėra viskas taip painu kaip pateikiau. Pavydas ir (pasikartosiu) silpni nervai atskiesti didžios valstybės kompleksu į paviršių iškėlė merginą rudu golfuku, kuri tapo simboliu dviejų šalių nesutarimų.

Paskaitykime didžiąją dalį kaimyninės šalies interneto forumų (maloni išimtis-keliautojų, buvusių Lietuvoje, atsiliepimai), kuriuose minimos Baltijos šalys. Spėju, greitai bus galima sudaryti atskirą epitetų, keiksmažodžių ir sparnuotų frazių žodyną, kuriais „paprasta Rusijos liaudis” taškosi kaimynų prie Baltijos atžvilgiu. Ir nors visose postkomunistinėse šalyse pabrėžiama, kad visuomenė ir valdžia tai ne vienas ir tas pats, tačiau leiskite nesutikti. Bent jau Rusijoje, valdžia - veidrodinis žmonių lūkesčių ir siekiamybės ( nuosavas vairuotojas, mašina mėlynais švyturėliais ir „dačia” Rubliovkoje) atspindys. Politinėje plotmėje, Baltijos šalių atžvilgiu, tai atspindys „kaip jie drįsta!” paradigmos (požiūrio į pasaulį), kuri būdinga beveik visiems Rusijos gyventojams.

Kaip jie drįsta neatiduoti MUMS sportininkės, kaip jie drįsta kalbėti apie okupaciją, kaip tie maži nedėkingi (dėkingi turėtume būti už „kelius ir gamyklas, kurias pastatė didi rusų tauta”* autoriaus pastaba) „pribaltai” drįsta TAIP nemandagiai kalbėti su MUMIS??

Ką siūlai, protinguoli, tradiciškai paklausite Jūs? Būkime kantrūs, būkime stiprūs ir principingi. Atminkime, kad „merginų rudais golfukais” istorijos pasikartos dar ne kartą ir, tikiu, kiekviena tokia istorija aplinkiniams įrodys- šita maža Baltijos šalis turi savo kelią ir spaudimui ji nepasiduoda.

 Pagarbiai,

 Sausuolis

Rodyk draugams