BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Sausis, 2012

O Premjeras man patinka!

2012-01-26

Matyt aš taip „nekenčiu” savo šalies valdžios, kad pamažu ji man pradeda patikti. Per visą nepriklausomybės laikotarpį turėjome premjerų mašinų dalių pravardėm (Didysis stabilizatorius), Prezidentą su aiškiu polinkiu į „kanceliariją” (žymieji popieriaus rulonėliai Daukanto aikštėje), karo ministerį su peteliške, dėl kurios sulaukdavo pašaipų.

 Tačiau neturėjome Ministro pirmininko apie kurį kuriami kompiuteriniai žaidimai ir… gaunančio tarptautinius apdovanojimus.

Psichologai, kito žmogaus supratimui, siūlo būti empatiškais, t.y. įsijausti į kito žmogaus būseną, jo jausmus ir padėtį. Niekada nekilo mintis pasijusti premjeru (įdomu ką psichologai pasakytų apie tai), tačiau mūsiškiui turėtų būti nesaldu. Tiesa sakant, už ką? Už tai, kad pasakė, jog pinigų nėra ir „iš niekur” jų neatsiras? Pas mus per šalta ir pinigai ant medžių neauga.

Tačiau ir čia paradoksas. Pamenat, kas sako beveik taip pat ar panašiai? Teisingai, premjero dešinioji ranka, pavaduojanti jį daugeliu atveju, kada šis išvyksta kur nors piečiau Lazdijų. Finansų ministrė.

Paradoksas tame, kad dar aršesnė fiskalinės drausmės puoselėtoja negu premjeras Ingrida Šimonytė tokiais prastais reitingais nesiskundžia. Kaip ir kita griežta mūsų politinio pasaulio moteris.

Tačiau grįžkime prie premjero. O tiksliau prie klasikinio lietuviško teiginio:” Vat jei mane išrinktų tai aš padaryčiau…aš greitai tuos visus vagis už…”pakarpos” ( norminės leksikos išlaikymui, vadinkime tai „pakarpa”)…padaryčiau tvarką ten.” Turiu įtarimų, kad dažną tokį išrinktąjį jau po savaitės ar kelių ištiktų širdies smūgis, nuo streso prasidėtų skrandžio opa, o nemigos veidą puoštų nervinis tikas bei raudonos akys.

Beje, kaip „Vagis” (taip pat dažnas kaltinimas anoniminiuose interneto komentaruose) mūsų Premjeras visai netikęs. Net gėda, du sūnūs ir nei vienas nesėdi minkštam ministerijos krėsle, nevadovauja valstybinei įmonei. Matyt, vienam iš jų „nupirktas” darbas nedidelėje „Google” firmelėje o kitas „įstatytas” į absoliučiai prestižinę virėjo vietą.

Tačiau paskutinė žinia turėjo pribaigti iš pasiutimo tirtančią elektorato dalį: Premjeras-Pasaulio lyderis. Argumentas, kad metinį apdovanojimą skyrė niekam nežinomas „Marazmų” Universitetas lengvai nuneigiamas - Europos verslo mokyklų reitinge ši mokymo įstaiga užima garbingą 7-tą vietą.

Ir patarimas pabaigai-nueikite į parduotuvę, padėsite šalies ekonomikai ir žodis (skonis) „lietuviški koncervai” pasirodys ne toks jau bjaurus.

 

Pagarbiai,

 Sausuolis

Rodyk draugams

Pusiau rimtai. Esame saugūs savo šalyje.

2012-01-24

Po praėjusios savaitės teismo sprendimo, išteisinančio A.Paleckį, likusį nemalonų rūgštumo jausmą jau pirmadienį išsklaidė visa eilė naujienų, kurios teikia optimizmo ir vilties - Lietuvoje gyventi bus dar geriau ir saugiau.

Dėl to „gerumo” nesiruošiu ginčytis su karingais oponentais. Tiesiog priminsiu, kad paskutinis žmogus iš bado Lietuvoje mirė 19 amžiuje, „humaniškajai” carinei valdžiai padedant, o lietuviai gyvena geriau negu milijardai (nemaišyti su milijonais) žmonių mūsų senutėje Žemėje.

Geriau šiek tiek apie saugumą. Visų pirma-energetinį.

Prancūzų planai statyti biokuro jėgainę Vilniuje - nuostabi žinia. Naujos darbo vietos ir pajamos vietiniam verslui. Mažesni rusiškų dujų pirkimai (1). Ir lai prasmenga skradžiai „Vilniaus energija” su savo kaimynystėm.

Skalūninių dujų paieška. Potencialus nuosavo energetinio resurso turėjimas. Papildomos darbo vietos. Galimas politinis atšilimas su paiešką vykdančia Lenkija. Mažesni rusiškų dujų pirkimai (2).

Dujų saugyklos terminalo rangovo pasirinkimas. Energetinis saugumas. Mažesni rusiškų dujų pirkimai (3). Daugiau norvegiško kapitalo.

Prieš šiuos įvykius nublanksta ir žiniasklaidos visiškai nepastebėtas lieka dar vienas šalies saugumo aspektas. Karinis saugumas.

Argumentas „jau niekas šiais laikais su tankais nekariauja” neatlaiko elementarios kritikos. Kariniai konfliktai vyko ir vyks o į puolamosios ginkluotės-tanko modernizavimą ir kūrimą šalys-ginklų gamintojos investuoja milijardus (dar kartą-nemaišyti su milijonais).

Drįsčiau teigti, kad pradėję 3-jį nepriklausomos valstybės dešimtmetį, mes esame saugūs kaip niekada anksčiau, maža to, saugumu pagaliau pradedame rūpintis ir patys. Kaip suprasti?

„Vykdant kovinį rengimą pagrindinis dėmesys bus skiriamas gynybos veiksmams, operacijoms apgyvendintose vietovėse bei veiksmams priešo užimtoje teritorijoje. sakė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų (SP) vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.”

Reikėjo „tik” 20 metų kol Lietuvos karinės doktrinos pagrindu mes imame daryti tai, ką privalėjome daryti senai. Kurti kovines pajėgas ir apie tai garsiai deklaruoti.

Smulkiau apie tai-kitame straipsnyje.

Lietuva tampa saugi, nes Lietuva-drąsi šalis*

 

*Šiandieną šalyje sniego sluoksnis-iki 15 cm. storio - vairuokite atsargiai:)

 Pagarbiai,

 Sausuolis

Rodyk draugams

(Post) Soviet tale

2012-01-18

 

Okupacijos žalos atlyginimas ir šio reikalavimo tikslingumas, piniginės sumos ir teisiniai dalykai, viešoje erdvėje atsimuša į „neatremiamą” argumentą: „O kiek Tarybų Sąjunga visko pastatė per 50 metų? viskas dabar sugriauta…”.

Geležinis argumentas. Mirę vaikai Sibiro platybėse versus Akmenės cemento gamyklą. Greitkelis Vilnius-Kaunas versus negrįstoje miestelio aikštėje numestus partizanų kūnus. Tęsti galima, tik ar reikia?

Vien Lietuvos pokaris vertas amžino „TSRS ir kompanija” pasmerkimo. Tačiau drįsiu tvirtinti, tai-tik ledkalnio viršūnė.

Visi-šių eilučių autorius, skaitytojai, jų vaikai ir tėvai-visi mes esame suluošinti sistemos, kuri 50 metų mus žudė, prievartavo ir apgaudinėjo. Kartais suvedžiodavo, pasiūlydavo organikos kūnui ir sintetikos sielai, kartais liūliuodavo apgaulingu stabilumo ir ramybės jausmu, kartais gąsdindavo pavojais ir keldavo emocijų audras. Tačiau sistema mus žlugdė. Visom prasmėm ir visuose lygmenyse.

Gerai, nekalbam apie pokarį (sunkiai besigauna), šiek tiek apie tai ko ir kas mums pristatė, kaip mes gyvenom ir…mirėm.

Taip, mirėm. Turėjom 96-is cinkuotus karstus iš Afganistano, kelias dešimtis kartų daugiau fiziškai ir psichiškai sužalotų savo vaikinų su invalidumo grupėm „moderniuose” sovietiniuose invalidų vežimėliuose. Jiems „pasisekė” (atsiprašau žuvusiųjų artimųjų už tokį žiaurų palyginimą) daug daugiau negu 1568-iems sovietinėje armijoje žuvusiems lietuviams ir 2431-am sužalotam tautiečiui. „Afganai‘ žuvo vykdydami „internacionalinę pareigą” ir nusipelnė cinkuoto karsto ar glausto pranešimo apie savo likimą, kiti mūsų tautiečiai žūdavo „sportuodami ant skersinio” arba „pakliuvę į autoįvykį”.

Daugiau negu 5000 lietuvių likvidavo Černobylio avarijos pasekmes… .

Iš paminėtojo Akmenės cemento šlovingosios asbestinės praeities ne kažinkas beliko.”Tik” naujos investicijos, nauji milijonai, naujos gamybos linijos. O kaip didžiausias Baltijos šalyse Zoknių oro uostas galintis priimti kosminius orlaivius? Vertėtų pasidomėti kiek milijonų kainavo jo išvalymas nuo naftos produktų (beje, uostas-ne sovietinių laikų kūrinys, sovietai jį tik praplėtė).

Sovietinės pramonės plėtros ir 50 metų statybos Lietuvoje vaisius dar 1989 metais galėjome matyti Nemune, negyvų žuvų pavidalu arba Neryje - puslių ant nugaros (po maudynių) pavidalu. Ar kas nors skaičiavo kiek kūdikių apsigimimų iššaukė taikiosios pramonės sovietmečio Lietuvoje plėtra?

Ir apskritai, norisi paklausti: ką milijonai lietuvių veikė 50 metų sovietmečio? Turiu pagrįstą įtarimą, kad statė gamyklas, tiesė kelius, skaičiavo, projektavo, prekiavo. Kūrė.

Tad kas ir kur žudė bei kankino mūsų tautiečius? Ir kas statė bei kūrė okupuotą Lietuvą?

 

Pagarbiai,

 

Sausuolis

Rodyk draugams

Vaikučiai. Kad juos kur… .

2012-01-04

Kaip sakoma patarlėje apie gerus norus ir grįstus kelius - norisi vieno, gauni visai ką kitą. Lengvai ironiškas straipsnis apie Facebook’ą* tapo dviejų piktokai nusiteikusių stovyklų “už/prieš vaikus” mūšio vieta.

 Priešprieša keista ir nenatūrali gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio.

Laikais, kai už sauskelnių pakuotės kainą gali visą darbo savaitę valgyti pietus kavinėje, o už padorų vežimėlį gali nupirkti gerokai mažiau padorų, bet vis dar puikiai važiuojantį “golfą”, reikia nuspręsti-reikia “pasidaryti” vaiką ar ne?

Kaip Jums leksika ir palyginimai? Teisingai, pietūs “kabake” ir papuvęs automobilis prieš galimybę auginti vaiką - tai ir yra iš esmės visas dabartinio reprodukcinio amžiaus žmonių mąstymo modelis - prekes pirk per “akciją”, vaiką “daryk” (jokiu būdu ne mylėtis, kartais pradėti, bet dažniausiai “daryti” vaiką) kai “turėsi pagrindą po kojomis”. Bjauroka vienok. Tačiau palikime piniginius skaičiavimus šone. Šį kartą ne apie juos.

 “Išdidieji”

 Pamenate anekdotą?

“Aš nenoriu vaikų, jie-vienas vargas,

Kaip nenori?Kas tau senatvėje vandens stiklinę paduos…?

Senatvė, patalas ir mintys:…ot, velnias, gert tai visai nenoriu… .”

 Pati idėja yra tiesiog kultinė tarp karjeros siekiančių, hedonistinės pasaulėžiūros individų, kurie nekenčia “bet kokių, savo laisvės suvaržymų”. Jie-”išdidieji”. Vaikas-vienas tų laisvės apribojimų. Amžiui bėgant (preliminariai-perkopus 30-metį) požiūris radikalėja. Imama beveik nekęsti “visų tų apsiseiliojusių tėvelių”, su jų pasakojimais ir vaikelių gimtadieniais. Išorė, įvaizdis, kompleksas, Ego kaita.

 Galime tik numanyti kokie tikri jausmai pas daugumą minėtų “išdidžiųjų”, tačiau būkite atlaidūs - paniška mintis “man jau 4-ta dešimtis…” galvoje prasisuka daug dažniau negu bandoma vaizduoti. Moteris galbūt slapta ir ašarą nubraukia su keliomis netekėjusiomis draugėmis “šampės’ įkalusios”, vyras nejaukiai pasimuisto, “pasiguosdamas” mintimi “bus dar tų “bobų”…ir išvis kur šiais laikais gerą ir padorią rasi,kad šeimą sukurti…”.

 

“Suvaikėję”

 O kaip su kakučių ekspertais? Mažučių Lukučių, Godelių ir Kipriukų tėveliais, tiesiog užtvindžiusiais forumus su savo “šiandien renkamės pas Jolituką, atsinešame sausainiukų prie kavytės, o tuo tarpu tėveliai pabus su mūsų mažaisiais nenaudėliais”?

Ogi niekaip. Tai - “suvaikėję” (tikslesnio žodžio lietuvių kalboje rasti neįmanoma). Šių individų Ego taip pat ne mažiau traumuotas negu “išdidžiųjų”. Jūs pabandykite miegoti po kelias valandas per parą ir savo akiratį apriboti išmatų konsistencija bei “komerciniais dalykais” (pigiausių “pampersų” paieška). Kas bus? Teisingai, ekskrementai, o ne gyvenimas.

 Ir ką siūlai, paklausite Jūs? Ogi nieko ypatingo, gyvenkime taip, kad naktimis nelaistytume ašaromis pagalvių. Taip, kad senatvėje stiklines vandens mums paduotų daug mylinčių rankų. Net jei tų rankų savininkams už tai būtų brangiai sumokėta (slauga-brangus malonumas) . Gyvenkime taip, kaip jaučiame, kad gyventi norėtume.

P.S. Ir dėl Dievo meilės-nekomentuokite taip piktai.

 

Pagarbiai,

 Sausuolis

*publikuotas dienraštyje Delfi.lt / 2012.01.03 d.

Rodyk draugams

Ir aš vis tiek myliu Facebook‘ą

2012-01-03

Ir kas čia tokio paklausite Jūs? Milijonai žmonių jį myli ir myli beveik tiesiogiai-fiziškai. Patraukus „Facebook‘ą” iš jų regėjimo lauko, prasidėtų sunkiai išreikšta abstinencija ir netgi laikini nuotaikos sutrikimai, gręsiantys peraugti į depresiją: nervingumas, nesidomėjimas aplinka, gal būt net pagausėjęs prakaitavimas bei virškinimo problemos.

Beje, apie depresiją - šis socialinis tinklas, tai puiki priemonė išvengti šios nelabosios. Nebūkim banalūs, susirasti vaikystės draugą arba klasiokę, kuriai 2 ir 3 klasėje timptelėjai už kasų yra labai žavu ir miela, bet apie ką bendrauti po pirmosios žinutės? „Aš tai va, dirbu vadybininku…o aš tai, žinai, praėjusiais metais lipau Slovakijoje i kalnus, siunčiu foto…aaaa, nu jo, faina..”. Viskas.

Ne, aš ne apie tai.

Ar bandėte „Facebook‘e” kada nors susirasti savo buvusią merginą (vaikiną)? Radote? Bingo! Ir kaip? Širdis suspurdėjo nuo įsivaizdavimo kaip Jūsų buvusi deivė dabar atrodo ir slaptos (kokio velnio?) minties, kad ji švelniai šniurkščiodama nieko daugiau neveikia, tik verksmingai kartoja Jūsų vardą norėdama sugrįžti pas Jus? Štai čia prasideda linksmumas.

Aptinkate moteriškę su 4 vaikais, kurios mėgstamiausių užsiemimų sąraše bambolini žaidimų klubas ir vaikų studija „Traiškanėlės”.

Jauti kaip Tavo įtrauktas pilvas atsipalaiduoja ir vilčių sudužimas tampa visai neskausmingas. Ypatingai, kai aptinki ex nuotrauką „Čia mes su mažaisiais pas uošvius sode vasarą, laistomės vandeniu chi chi…”. Nuotrauka kaip nuotrauka, tačiau joje Tavo ex įsispraudusi į maudymosi kostiumėlį, kuris iš glotniai prigludusio Tavo dovanojimo dieną, pavirtęs į įsirėžusio dėmėto audinio skiautę ant kūno, kuris…na, Jūs supratote.

Nuotaika gerėja, depresija traukiasi. Matai, kad nesenai prie „naujausių įvykių” atsirado įrašas: „dabar mes pakakojom” ir ne iškarto supranti, kad tai padarė ne Tavo ex su kažkuo, o mažasis Lukutis, kuris TO nedarė jau 2 dienas. Ilgai netrukus atsiranda ir 7 šitos svarbios žinios „palaikinimai”.

Vis dėl to nusprendi atnaujinti pažintį, prieš tai peržiūrėjęs visas foto. Tačiau įpusėjęs supranti, kad JOS vaikų gimtadienius, ligas ir krikštynas jau žinai geriau negu savųjų ir visai pralinksmėjęs tiesiog griebi jauti už ragų: „ Labas, Iloniuk, pameni mane?”

Pauzė…valandos, nors matai, kad JI prisijungusi. Atsakymas: „Labukas, kaip faina tave matyti, pasitaisęs toks:)).Mes tai keitėmės kelnytes ir valgėm pienelį:))”

Jau niekas Tau negali sugadinti dienos! Po to, kai galvoje pralėkė JOS vaizdas be kelnyčių, valgant pienelį! Net atsiųstos 17 nuorodų į „Fermos” žaidimėlį. Net bankininkas iš Nigerijos pasiūlęs draugauti ir tuo pačiu, pasidalinti 100 milijardų Mongolijos tugrikų. Gyvenimas žavus. Velnias, kaip man patinka „Facebook”!

 

Pagarbiai,

 Sausuolis

Rodyk draugams

Apie pinigus ir gyvenimą…tiesiog

2012-01-02

“Pinigai leidžia nedaryti dalykų, kurių nemėgsti daryti.  Kadangi aš nemėgstu daryti praktiškai nieko, pinigai praverčia”

 Groucho Marx

„Saugiausias būdas padvigubinti savo pinigus yra juos perlenkti ir įsidėti į kišenę”

  

Frank Hubbar

  

„Visas žmonijos blogis kyla būtent iš to- žmogus nesugeba ramiai pasėdėti kambaryje”

 

Blaise Pascal

 

Vienas iš būdų pabaigti su milijonu dolerių yra pradėti su dviem milijonais dolerių ir taikyti techninę analizę

 

Ralph Seger

 

 „Tėra tik du svarbūs dalykai gyvenime. Vienas yra seksas,  kitas ne toks svarbus”

 

Woody Allen

 

„Maistas. Vanduo. Pastogė. Miegas. Socialinė infliacija šiuos poreikius pavertė godumu. Staiga tarp pirminių išgyvenimo poreikių atsirado mobilusis telefonas, kabelinė televizija ir prancūziškas manikiūras. Mes tapome absoliučiai didžiausias niurgzliais žmonijos istorijoje su absoliučiai mažiausiu pateisinimu šiam niurzgėjimui”

 

Charlie Diekatze

 

„Nuomonės- kaip užpakalio skylės, visi turi bent vieną“.

  

Clint Eastwood

Rodyk draugams

Rytoj ir vėl lis

2012-01-02

Myliu Lietuvos Televiziją. Neironizuojant-tai atgaiva nuo įsipykusių komercinių veidelių, įvairaus kalibro krūtinių-dainininkių ir nesibaigiančių (tikrai, pradedu galvoti, kad ne Egipto piramidės amžinos, o „dešimtukai” su per kanalus migruojančiomis šokio bitelėmis) „projektų” su kvailokai besiriejančiais „komisijų nariais”.

LTV - tai reikiamas solidumas atskiestas jaunatviška išvaizda. Viskas būtų puiku jei ne vienas „bet” - orų pranešėjai žinių laidose.

Neskaičiau, tačiau, esu tikras, nacionalinio transliuotojo reikalavimai orų pranešėjai (-ui) yra maždaug tokie: jokios kosmetikos, pageidautini prasti ir neskoningi drabužiai, susikaustymas prieš televizijos kamerą, išsigandusi veido išraiška. Na, ir būkim kiek negailestingi - nepatraukli išvaizda.

Norėčiau patikslinti, kad nesu itališkų laidų gerbėjas, kuriose įdegusios gražuolės su trikotažo atraižėlėmis ant išpuoselėto kūno, blyksėdamos akimis praneša: „O Apeninuose lietussss..”.

TV3 turi savo prekinį ženklą N.Šuliją, LNK nuėjo slidesniu keliu ir „atrado” jaunąją K.Liukaitytę, kurios traškantys per siūles kostiumėliai priverčia įdėmiai sekti atmosferos frontus. LTV sunkioji artilerija ir maloni išimtis niūriam orų televizijos fone - Audronė Galvonaitė. Žiūrovas ekrane mato savimi pasitikinčią profesionalę, nekompleksuojančią prieš TV objektyvą ir sukuriančią rūpestingos ‚”orų mamos”  įvaizdį. Tačiau ši „mama” pasirodo taip retai ir tik tokiu metu, kad LTV gerbėjams belieka toliau raukantis stebėti, kaip orus pristato žmonės į kuriuos žiūrint žinai - rytoj ir vėl lis.

 Pagarbiai,

Sausuolis

Rodyk draugams