BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugsėjis, 2011

Paimkite mano pinigus (apie Tetas)

2011-09-29

Ne, vagių ar vyrukų kvadratiniais žandikauliais ir stilinga Kalvarijų gatvės arealo šukuosena aš tikrai nesišaukiu. Sakau tai paslaugų teikėjams. Visiems. Beveik be išimties.

Turiu internetą ir kabelinę televiziją, lankausi viešojo maitinimo įstaigose, remontuoju mašiną, itin retai (ačiū Viešpačiui ir visiems šventiesiems) lankausi valdiškose įstaigose, kalbu mobiliuoju, užeinu į bankus, parduotuves ir dar galybę vietų kur mane pasitinka ir palydi su šypsena bei supratimu.

Nuleiskite pirštą nuo smilkinio. Aš pajuokavau. Pasvajojau. Kaip būtų….jei visi dirbtų taip kaip turėtų arba sudarytų bent jau to regimybę.

 Kavinės.Barai.Restoranai

 Vyresni pamena piktą arba geriausiu atveju rūsčiai dėbčiojančią Tetą aptemptu chalatu (šioje vietoje „aptemptas chalatas” simbolizuoja anti seksualumą, kokį tik galite įsivaizduoti), kietai susuktais plaukais ir plastmasiniu lankeliu virš jų. Tetos funkcija įmesti į lėkštę taukuotų sasyskų, grikių košės ir dar kažko desertui.

2011 metai. Laisvai kvėpuojame, laisvai mąstome, laisviau leidžiame pinigus, nes juos leisti turime kur. Einame į kavinę. Ir čia susitinkame Tetą. Ji gudriai pakeitusi įvaizdį.

Gali būti žiopla studentė atnešanti sriubą su į ją įkištu savo pirštu (ne anekdotas) arba padedanti peilį ant pliko stalo paėmusi jį už ašmenų. Gali būti (prabangesnėse vietose) modelis-administratorė, kurios plačių akių ir sfinkso išraiškos nepakeistų ir prieš nosį nuvirtusi katedros varpinė. Gali būti besimaivanti sunkiai-pilnametė -„barista” - mergaitė su 7 auskarais nosyje, antakiuose bei, spėju, ne tik, pilstanti kavą išsinešimui ir tuo pačiu plepanti „mobilke” su drauge.

 Bet tai yra Teta. Ir jos reinkarnacijas vienija viena-nepagarba klientui. Tiesiog. Paprastai.

 „Studentei” tu privalai atleisti viską ir būti demokratiškas(?), „Sfinksui”-jausti gilią egzistencinę kaltę, kad nepasipuošei „Armani” kostiumu, „baristai”, kad kavą užsakei sklandžia lietuvių kalba o ne „eee…žinai, duok man frappe, nes toks LOL‘as žinai, karšta šiandien” (tuo metu būtina krestelėti savo dredus).

Teta aptarnauja kitaip. Ji tave teikiasi aptarnauti. Turi būti jai dėkingas, kad ji atkreipė į tave dėmesį. O tu tuo tarpu galvoji: „Velnias, aš pirkčiau daugiau, aš palikčiau daugiau…paimkite mano pinigus”.

 Pokalbis telefonu

 Šiame straipsnelyje bus tik dvi dalys. Pirmoji apie Tetą ir jos sovietinius atgimimus nūdienos paslaugų sektoriuje, antroji apie nevykusią kapitalistinę Tetų atmainą - pardavėjas telefonu.

Bendravote, bendraujate, bendrausite. Norite to ar ne. Metate ragelį vos išgirdę pusiau paauglišką „Laba diena, čia skambina Agnė iš coolsalespromotions…” (nesu girdėjęs nei vieno atvejo kada įmonės pavadinimas ištariamas aiškiai ir neskubant), ar mandagiai bandote atsakyti „dabar negaliu kalbėti”, ar netgi darote esminę klaidą - sutinkate išklausyti pasakojimo apie „specialų, tik Jums skirtą pasiūlymą” - nesvarbu, nuo šių gėrybių niekur nepasislėpsite.

Teko kalbėti su pardavėjomis, kurių balso tembras-malonus, jaunatviškas, tačiau be spygavimų ir žodžių vėlimo. Dalykinio pokalbio metu įausta menamo flirto gija, profesionalus informacijos pateikimas ir kukli tačiau būtina mandagybių tirada - tokį reklamuojamą produktą ar paslaugą aš galėčiau pirkti. Tačiau taip bendraujančius pardavėjus sutiksi rečiau negu Zuoką Užupyje. Gaila verslininkų samdančių Tetas, gaila ir savęs galvojančio „Velnias, aš pirkčiau daugiau, aš palikčiau daugiau…paimkite mano pinigus!!!”.

Pagarbiai,

Sausuolis

Rodyk draugams

Kviečiu rašyti

2011-09-29

Šiame bloge laukiami visi, turintys ką pasakyti.

Rašykite ir siųskite man e-paštu savo mintis, komentarus, straipsnius ir kitokią savo kūrybą, o aš juos publikuosiu šiame bloge.

Vieninteliai reikalavimai tekstui: cenzūriniai žodžiai.

Lauksiu Jūsų:

sausuolisme@gmail.com

Pagarbiai,

Sausuolis

Rodyk draugams

Krepšinis užkniso juodai

2011-09-28

Straipsnio pavadinimas pretenzingas ir piktas. Iš kart po jo turėtų sekti paverkšlenimas apie tai kiek pinigų skiriama „antrajai religijai”, kaip tai nyku ir neteisinga Lietuvos kerlingo rinktinės ir Žiegždrių žirgyno atžvilgiu.

Palikime kitas tradicinio ir egzotinio sporto šakas ramybėje. Kol kas palikime ramybėje netgi krepšinį.

Aš, kaip „tikras lietuvis” intensyviai graužiau nagus rinktinės rungtynių su Makedonija pabaigoje, o valstybinės vėliavėlės ant automobilių su nupiešta išsiviepusia fizionomija-džiugino akį.

 Tačiau, džiugesys netruko išsekti, bet ne dėl apmaudžių klaidų aikštelėje. Užgesino jį žmonės, kurie tradiciškai vertinami kaip veiklūs, stiprūs ir dinamiški, kitaip tariant - verslininkai.

Paklausęs komentarų apie „nusivylimą čempionatu” ir „nepateisinusius lūkesčių užsienio svečius” taip ir norėjosi paklausti: „Kodėl į vakarus nuo Lazdijų gyvenančius laikote visiškais kretinais??”

 Kretinais, kurie išsiviepę mokėtų 12 litų už nuostabaus ir nepakartojamai nudūkusio alaus bokalą arba gyventų palapinėje už 2000 litų „su visais patogumais” (Patogumas kame? Kad grindys obliuotos ir pašinų į užpakalį išvengsi jei pasivaišinęs nuvirsi? Ir apskritai, rugsėjo mėnesį palapinėje, sutikite, ne visada malonu)?

 Kauno barų savininkai skaičiuojantys 15-20 proc. padidėjusias apyvartas (o žinant lietuvišką kuklumą šis skaičius taip pat gali būti ne visai tikslus) porinantys, kad tai yra „labai ne koks rezultatas” ir pasibaigus čempionatui apyvartos „tikriausiai kris” pretenduoja į lietuviškų verslo minčių aukso fondą.

 Negali pasakyti, kad krepšinio čempionatui nebuvo ruoštasi. Girdėjau apie nediduko viešbučio savininką, kuris prieš čempionatą už kelias dešimtis tūkstančių atnaujino viešbučio baldus, vėliau, „kad atsipirktų” 30 proc. pakėlė nakvynės kainas ir….liko prie suskilusios geldos - neatsirado norinčių pasidžiaugti brangiai kainavusio naujo laminato kvapu.

 Kiekviena kaimo girdyklėlė turinti nespalvotą „Šilelį” puošėsi užrašais ant vatmano lapų „pas mus krepšynys”, TV klykė apie alų ir pergales, prekybcentriai dalino unisex abrozdėlius su neaiškiom žmogystom o rinkodaristai iš Šeškinės aiškino (šitas patiko labiausiai), kad „žmonės mūsų parduotuvėse „aaa” labai pirko plazminius televizorius „bbb”, kuriems kaip tik dabar akcija „ccc”, nes rungtynes norėjo žiūrėti kokybišku vaizdu”.

 Dieną įkyri reklama, naktį važinėjantys pusgirčiai 17-mečiai „kašio fanatai” su garsiniais signalais…

Norėjosi pasigaminti marškinėlius su kiek perfrazuotu žinomu užrašu „Krepšinis užkniso juodai”, nueiti į kokį „laisvą nuo krepšinio barą”, kuriame nei vienas padavėjas nebūtų apvilktas marškiniais  jau pajuodusiais rankogaliais su tautine simbolika ir užrašu „Mes nugalėsime”, pakelti šalto, subrandinto alaus bokalą ir pasakyti „Už būsimas pergales”.

 

Pagarbiai,

 Sausuolis

Rodyk draugams

Ieškome darbo

2011-09-27

Sveiki,

Spėju, nesuklysiu pasakęs, kad nemažai žmonių virš 30-ies metų amžiaus yra ne kartą ir ne du keitę darbą. Kai kam tai beveik sporto šaka ar gyvenimo būdas: „darbas-darbo birža-kitas darbas-darbo birža”… . Apie tokius, kuriems šią „grandinėlę” papuošia „valdiški namai” ar Londono Gatwick‘as, nešnekėsiu.

O ir mintys ne apie tai kaip sunku ar lengva susirasti darbą šiais laikais Lietuvoje, ne apie tai daug ar mažai moka darbdavys (dažnu atveju pažadai gali kardinaliai skirtis nuo realybės), tačiau apie…darbą siūlančius žmones ir jų „savęs pristatymą”.

Daug kalbama, kaip svarbu mokėti save parduoti darbdaviui, tie, savo ruožtu bėdavoja, kad paskelbus jog  ieškoma vaistinės vedėjo į skelbimą atsiliepia virėjai, inžinieriai, plytelių klojėjai ir kita marga publika, bendro su vaistinėmis turinti tik tiek, kiek joje perka „ko nors nuo peršalimo”. Tačiau kaip vykdoma darbuotojo paieška ir kokias asociacijas ji gali sukelti darbo ieškančiajam?

„Skelbimas žiniasklaidoje”

Malonu, kad baigėsi laikai menantys valytojas su magistro išsilavinimu ir kioskų pardavėjus su branduolinės fizikos diplomais (šie, bei kiti hiperbolizmai pasitelkti tik kaip meninės išraiškos priemonėJ), tačiau kai kurie skelbimai visgi stebina savo išmone.

Kadaise Lietuvoje ir kaimyninės rytų šalies skelbimuose apie parduodamus butus buvo išdidžiai pristatomas „privalumas” „euroremontas”! Panašios, juokingai neapibrėžtos sąvokos aptinkamos ir darbo skelbimuose:

„įmonė siūlo darbą draugiškame kolektyve”. Iš karto kyla google tipo darbovietės vaizdinys su kavos (be abejo, nemokamos) puodelio iš rankų nepaleidžiančiais kolegomis, smagiai aptarinėjančiais „projektus” prie vaisiais (be abejo, nemokamais) apkrautų stalų ir darnią komandą kas antrą savaitgalį besiveržiančią į „team building‘us” laipioti virvėmis ir gerti karštą vyną aptarinėjant „pardavimų proceso optimizavimą”. Pridėkit ranką prie širdies, mielieji skelbimų rašytojai ir atsakykit, ar Jūsų įmonė tokia?

„geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas”. Perskaičius tokį „pasiūlymą” peršasi mintis, kad šiame darbe Jūsų tikriausiai niekas fiziškai neskriaus ir savo minimalų atlygį Jūs tikrai gausite. Ar taip „motyvuotų” darbuotojų tikrai reikia darbdaviui?

Tačiau mano mėgstamiausias: „siūlome visas socialines garantijas”!

Visuomet maniau, kad tam tikrų socialinių garantijų teikėjas yra valstybė, tačiau pasirodo klydau. Darbdavys Jums „siūlo” kasmetines atostogas, atlyginimą ir mokamus mokesčius, nedarbingumą ligos atveju, nustatytas darbo valandas ir netgi (!) apmokėjimą už viršvalandžius.

Liūdniausia tai, kad „visų socialinių garantijų” siūlymą užsispyrusios pateikia tiek mažos įmonės, tiek solidesnės, žinomos kompanijos.

„Atrankų kompanijos”

Apie šią darbo paieškų sritį būtų galima sukurti romaną. Tipiškas atrankų specialistas:

Netekėjusi 22-28 metų mergina, pabrėžtinai dalykiškai apsirėdžiusi ir matomai didžiausią savo atlygio dalį skirianti „subtiliems aksesuarams” bei pasipuošusi šalta šypsena.

Arba ta pati netekėjusi mergina demokratiškais džinsais, patriušusiu džemperiu ir „aš jus puikiai suprantu, visi mes ieškojom darbo” šypsena.

Paklausite kuo man užkliuvo netekėjusios merginos ir jų aprėdai?

Būsiu lakoniškai kategoriškas: nesenai 20-metį perkopusi panelė dar sapnuojanti studentiškus „tūsus” nėra ta brandi asmenybė galinti įžvelgti potencialą žmoguje pretenduojančiame į pareigas įmonėje, kurios mėnesinė apyvarta lygi tos atrankos specialistės 20 metų atlyginimui.

Išvada galėtų būti tokia: ne tik darbo ieškantieji turėtų taikytis prie rinkos ir demonstruoti begalinį norą save parduoti. Darbo pasiūlos procese dalyvaujantieji taip pat gerokai turėtų susirūpinti savo įvaizdžiu.

Pagarbiai,

Sausuolis

Rodyk draugams