BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Aušros kariai

Kaip būtų atrodęs Lietuvos kariuomenės pasipriešinimas sovietinei okupacijai, kokia ginkluotė ir taktika panaudota, kiek nuostolių patirta ir kelios pergalės iškovotos?

Ištraukos iš Egidijaus Papečkio knygos “Aušros kariai”.

PASIRUOŠIMAS

1940 metų birželio 15 d., 00 val. 40 min, Prezidentūra, Prezidento A.Smetonos darbo kabinetas, Kaunas.


- Mes priešinsimės, generole, - Jo Ekscelencija pažvelgė tiesiai į akis, - mes priešinsimės, ir aš prašau Jus užimti Kariuomenės vado vietą.
Generolas (pavardė bus nurodyta knygoje) tylėjo. Nors veidas išliko ramus, išgirsti žodžiai užgulė kaip akmenys. Mintys, sakinių ir žodžių nuotrupos blaškėsi galvoje. Jau žiojosi prieštarauti, bet Prezidentas jį aplenkė.
- Nėra laiko ambicijoms ir asmeniškumams. Sovietų įgulos Lietuvoje, bet priešintis galima. Ir reikia. Patys žinote, nutarėm dar gegužę. Įsakymas jau duotas. Mėginsim mobilizuotis ir trauktis su mūšiais. Vėliau, matyt, teks internuotis Vokietijoje. Dėl to jau deramės Berlyne. Generolas Vitkauskas nušalintas, - Prezidentas užbėgo už akių klausimui. - Jam paskirtas namų areštas. Kol kas. Sprendimą reikia priimti tuoj pat. Arba, arba. Pavojus mirtinas, svarstyti nėra kada. Dėl sovietų jokių abejonių nebėra. Jie puls. Tikiuosi suprantate, kas mūsų visų laukia. Būtina išsiųsti šeimą į Vokietijos pasienį. Saugumo departamentas tuo užsiims. Aš pats su vyriausybe trauksiuosi į Tauragę. Negaliu Jums įsakyti, jūs jau ne vieną kartą atsisakėte šio posto, bet dabar kita padėtis. Neturiu ir iš ko rinktis. Generolas Rėklaitis Maskvoje, generolas Raštikis…, Staselis… Jį laikysime kaip atsarginę figūrą, kad vėliau tartis su rusais. Atrodo, jis bus labiausiai priimtinas kandidatas deryboms. Jeigu sutinkate, Lietuvos likimą perduodu į Jūsų rankas. Jeigu nesutinkate, vadovaus Musteikis.
Po trumpo pokalbio, trumpai išdėstęs provizorišką karo veiksmų planą, ką tik paskirtas Kariuomenės vadas išvyko į Vyriausiąjį kariuomenės štabą.
************************************************************************
Už nepilnos valandos Vyriausiasis kariuomenės štabas, trumpam kontūzytas lyg bomba sprogusios sunkios žinios, jau dūzgė karo režimu. Pro paradines duris vis didėjančiu srautu traukė iš namų, iš restoranų ir nuo kortų stalo pakelti karininkai. Mobilizacijos mechanizmas, patikrintas dar 1939 rugsėjį, pradėjo tiksėti kaip gerai suderintas šveicariškas laikrodis. Kariuomenė ruošėsi karui.
Sukruto Lietuvos pasienis - pasienio policija ir šauliai užims kovines pozicijas ir pasiruoš pasitikti priešą. Lengvai ginkluoti, bet stiprūs dvasia, jie pirmi pasitiks priešakinius sovietų dalinius. Jie pirmi pasitiks mirtį, ir tik Viešpats bus jų parama ir gynėjas. Kiekvienas jų iššautas šūvis, kiekvienas pralietas kraujo lašas, kiekvienas apgintas metras Lietuvos žemės duos taip reikalingo laiko mobilizuotis kariuomenei. Nei vienas Vyriausiojo kariuomenės štabo karininkas nedrįso garsiai išsakyti, kas dedasi jų širdyse. Jie visi bijojo to, kas netrukus įvyks. Tačiau tam ruošėsi visą savo gyvenimą ir šią akimirką darė tai, ką privalėjo daryti.

Birželio 15 d. , 2 val. 10 min., Kauno geležinkelio stotis


2-ojo pėstininkų pulko 1-os šaulių kuopos 1 būriui vadovaujantis leitenantas, papsėdamas papirosą, apžvelgė stoties svečių kambarį, kurį ką tik atrakino budėtojas. Ne visi kareiviai buvo matę geležinkelio stotį, tad dabar sprogino akis ir dairėsi aplink, pusbalsiu aptarinėdami. Paskirti į sargybas sparčiai užėmė savo vietas. Antro aukšto balkone įtaisė sunkiojo kulkosvaidžio lizdą, dar du pastatė prie pastato kampų, pridengdami peroną ir stoties prieigas. Pirmas antros kuopos būrys nuskubėjo link geležinkelio tilto. Netrukus prie jų prisijungė ir Geležinkelio šaulių rinktinės šauliai. Dar vienas būrys saugos Aleksoto tiltą; jokiu būdu nebuvo galima daleisti prie geležinkelio ir tiltų priešo karių ar diversantų. Jokiu būdu.

Birželio 15 d. , 2 val. 20 min., Marijampolė, Devintas pėstininkų pulkas


Pulkas ruošėsi kovai. Tylomis, be tuščių kalbų, dalinosi šaudmenis, sprogmenis, pionierių įrankius ir kitus reikmenis. Ketvirta kuopa, sustiprinta sunkiųjų kulkosvaidžių būriu, pasikrovusi į paskubomis Marijampolės komendantūros surinktus civilius sunkvežimius, ruošėsi išvykti į Kalvariją. Pirmoji kuopa jau žygiavo Prienų link, gavusi užduotį užimti gynybą ties Patašinės kaimu ir laukti pasirodant likusių I bataliono padalinių. Pulko štabas, atskiri padaliniai ir tarnybos bei II batalionas (be 4-os kuopos), ruošėsi apleisti kareivines ir susitelkti miškelyje, kad išvengtų aviacijos atakų. Pulko vadas gen. št. plk. Antanas Gaušas nesitikėjo ilgėliau išsilaikyti Marijampolėje. 9-asis pėstininkų pulkas buvo priedangos. Jis teturėjo du šaulių batalionus, bet visi pulko padaliniai buvo artimos karo metui sudėties. Turėjo pakankamai šaudmenų ir sprogmenų. Labiausiai neramino sovietų tankai. Bus labai sunku nuo jų atitrūkti. Reikia išsilaikyti iki sutemų, ir trauktis tik po nakties tamsa. Kad negalėtų persekioti tankai ir bombarduoti aviacija. Iki Vilkaviškio, kur buvo numatyta traukti, net 25 km. Žinojo, kad mėgins trauktis nuo ribos iki ribos. Bet nežinojo, ar pavyks. Po šimts pypkių! Nesuktų sau galvos, jeigu ne tie sovietų tankai. Čia ne su Lenku galynėtis.

Birželio 15 d., 2 val. 30 min., Kaunas


11 sunkvežimių, 5 ZiS-6, tiek pat „Fordų” ir vienas angliškas „Leyland”, pervežantys inžinerinę kuopą ir reikmenis, vedami dviejų motociklų „Harley-Davidson” su vežimėliais, išriedėjo pro Inžinerijos bataliono kareivinių vartus. Netrukus, už miesto, jie susijungė su Priešlėktuvinės rinktinės automobiliais pervežama 2-o pėstininkų pulko 1-a kuopa, sustiprinta sunkiųjų kulkosvaidžių bei „Oerlikonų” būriais. Kažkur priešaky jų jau laukė I-o husarų pulko eskadronas.
——————————————————————————————-
Priešlėktuvinės artilerijos rinktinė, nelaukdama pagal mobilizacinį planą keliamų rezervistų, judėjo į iš anksto numatytas ugnies pozicijas. Padėtis buvo stipriai pasikeitusi, todėl buvo nuspręsta į Linkaičius, Lietuvos arsenalą ir ginklakalystės širdį, nesiųsti numatytų pagal mobilizacinį planą padalinių. Juk vis tiek nespės nuvykti iki pirmo bombonešių antskrydžio. Visos jėgos buvo mestos Kauno gynybai. Niekas neabejojo, kad visai netrukus sovietų bombos pasipils ant Kauno. Sovietų lėktuvus virš Kauno turėjo pasitikti kuo daugiau zenitinių pabūklų.
Pirmoji baterija užėmė pozicijas prie Prezidentūros, antroji išsidėstė Santakoje, pridengdama Prezidentūrą, savo ugnimi ir siekdama Aleksoto bei Neries tiltus. Trečioji baterija, permesta į geležinkelio stoties rajoną, dengė pačią stotį ir geležinkelio tiltą. Numatytas pozicijas užėmė ir LAP bei sunkiųjų kulkosvaidžių būriai. Tuo tarpu tiltą per Nerį saugojo vienas LAP ir vienas sunkiųjų kulkosvaidžių būrys. Karo aviacija Aleksoto aerodromui pridengti išstatė 12 automatinių 20 mm „Oerlikon” pabūklų ir 16 priešlėktuvinių kulkosvaidžių. Kaunas pasišiaušė į dangų nukreiptais vamzdžiais, laukdamas puolimo iš oro. Bet nei vienas už priešlėktuvinę apsaugą atsakingas karininkas neturėjo jokių iliuzijų - viso to buvo per maža Kaunui apginti.

Tęsinys jau greitai…

Patiko (14)

Rodyk draugams

komentarai (2) | “Aušros kariai”

  1.   bunkeris rašo:

    Reikia turėti mintyje,kad sssr karo lėktuvai negalės vesti oro kautynių ilgai,nes pusę benzino bus išnaudoję kol pasiekė Lietuvą–tad oro mūšyje Lietuvos karo aviacija turėtų aiškią persvarą…Visur kitur bet koks mūšis su puolančia kariuomene duoda gyvosios jėgos didesnius nuostolius ,negu besiginantys–žųsta ,sužeidžiami vidutiniosios grandies vadai ir kol atstatoma vadovavimas eina laikas…be to ,Lietuva taip pat gali pravesti atsakomasias atakas iš oro ir smogiamaisiais lėktuvais ,ir bombonešiais…tuo metu Lietuva turėjo 26.500 bombų –todėl ir jas reikėjo panaudoti…Reikėtų galvoti apie kontroatakas,teritorijų užėmimą,o ne vien apie traukimasi–negalima pralaimėti psichologinio karo–MŪSŲ DAUG,MES DIDELI..

  2.   Jurgis rašo:

    Rusai ne savo Tėvynėje. Jie čia neprašyti svečiai. Nežino teritorijos, nesiorientuoja. Jie yra lengvas grobis mūsų šauliams ir kariuomenei. Jie yra atkirsti nuos savo tiekimo dideliu atstumu. Jiems sunku kariauti. Miesto kovose rusų žūna 1:15 jei lietuviai gerai įsitvirtinę.

Rašyk komentarą